baneris leidinys

lingys
Nuotr. Vytenis Lingys, muziejuje atidaręs parodą „Kalnai“, kurioje eksponuojami darbai, nutapyti Ispanijoje, sakė, kad jo kraujas yra lietuviškas, todėl Ispanijos vaizdai susipynę su lietuviška gamta.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Mūsų rajono muziejininkai šiemet lankytojus pakvietė Muziejų naktį pasitikti išskirtiniais renginiais: Zanavykų muziejus duoklę atidavė choreografui, pedagogui Juozui Lingiui, Zyplių dvaro erdvėse apie savo kūrybines keliones pasakojo ir juvelyrikos parodą pristatė marijampolietė Gabija Gataveckaitė. Prasmingi renginiai vyko ir Lietuvos himno gimtinėje Kudirkos Naumiestyje.

Zanavykų muziejus, jungdamasis prie Europos muziejų nakties Lietuvoje akcijos, praėjusį šeštadienį virto tarsi skambančiu muziejumi. Muzikos garsų apsuptyje buvo prisimintas iškilus choreografas, profesorius J. Lingys, kilęs iš Gyliškių (Sintautų vlsč.). Mūsų rajono savivaldybė, minėdama 100-ąsias choreografo gimimo metines, 2019 m. paskelbė J. Lingio metais. Renginyje dalyvavusi ir pranešimą apie J. Lingį skaičiusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokių katedros studentė Marija Untulytė pabrėžė, kad J. Lingys paliko didžiulį pėdsaką lietuvių liaudies šokio raidoje: scenai sukurta apie 200 šokių, choreografinių vaizdelių, ratelių bei žaidimų.

„Kalbėdamas apie kūrybos principus, J. Lingys yra pasakęs, kad „sceninis liaudies šokis turi būti meno kūrinys be jokių priekaištų: tobulas, užbaigtas, logiškas, nuoseklus, gražus. Jis turi žavėti visus žiūrovus: ir mąstančius, ir nemąstančius, ir žinančius folklorą, ir nežinančius, ir mėgstančius techniką, ir nemėgstančius. Jis privalo būti giliai liaudiškas, jam būtina aiški idėja. Šokis – matematika. Šokti reikia ne maždaug, o tiksliai“, – J. Lingį citavo M. Untulytė.

J. Lingį drąsiai galime vadinti lietuviško sceninio šokio tėvu, renginyje jo šokius sušoko Šakių ,,Varpo“ mokyklos jaunių liaudiškų šokių grupė ,,Pynė“ (vad. Vitalija Venienė).

Jau ne pirmą kartą muziejuje savo parodą atidaro J. Lingio sūnus Vytenis Lingys, šiais metais jis kviečia pasivaikščioti po kalnus. Ispanijoje gyvenantis autorius sako, kad jo darbuose – uolos, alyvmedžiai, švytintys citrinmedžiai, žydintys migdolai persipina  su lietuviškomis kalvomis, obelimis, ąžuolais, ežerais ir lietumis.

Tą patį vakarą apsilankiusius Zyplių dvare pirmiausiai pasitiko trys keturkojai – rusų kurtai. Pastarieji čia neatsitiktinai – amatininkę, menininkę G. Gataveckaitę jie taip užvaldė, kad ji pradėjo kurti šunų skulptūras. Muziejaus naktų lankytojams Gabija pristatė juvelyrikos darbus ir tvirtino, kad dabar prisijaukino metalą. Muziejų naktį Zanavykų muziejuje vainikavo Gyčio Ambrazevičiaus ir Grupės koncertas.

Panaktinėti kvietė ir Vinco Kudirkos muziejaus darbuotojai: Kudirkos Naumiesčio literatai skaitė savo kūrybos eiles apie tėviškę, jaunimas diskutavo apie šiandienines vertybes, apie savo pomėgį važiuoti dviračiu pasakojo naumiestietis Gediminas Dovydaitis.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos