baneris leidinys

bunkerio atidarymas
Nuotr. Tradicinio Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimo akcentas – pašventintas iš pagrindų atstatytas bunkeris.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Lekėčiuose gegužės 24d. vykusio tradicinio Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimo „Atmintis gyva“ prasminis akcentas – pašventintas atstatytas bunkeris, kuriame 1951 m. tragiškai nutrūko dviejų laisvės kovotojų – Julijono Būtėno-Stėvės bei Petro Jurkšaičio-Beržo – likimai.

Rūdšilio bunkeris yra greta kelio Lekėčiai–Sirvydai, laisvės kovotojų žurnalisto J. Būtėno ir partizano P. Jurkšaičio žuvimo vietą žymi atminimo kryžiai. Iki šių dienų išlikusią kovotojų slėptuvę būrys entuziastų užsimojo atstatyti. Gegužės pradžioje prasidėjo darbai, o gegužės 24 d. atvykę minėjimo dalyviai galėjo apžiūrėti iš pagrindų atstatytą bunkerį, kurio buvimo vietos nežinantys tiesiog nerastų: samanomis užmaskuota kalvelė, bunkerio dangtį žymi pušies kamieno dalis. Nusileidus medinėmis kopėčiomis, patenki į nedidelę patalpą, kurioje stalas, nedidelis gultas, ant sienos kryžius. Ne vieną bunkerį Lietuvoje padėjęs atstatyti Kauno technologijos universiteto dr. Ramūnas Skvireckas pasakojo, kad šio bunkerio gylis apie du metrus, sienos išklotos mediniais rąstais, lubos sutvirtintos gelžbetoniniais stulpais. R. Skvireckas pasakojo, kad klojo difuzinę plėvelę, kuri apsaugo medieną nuo tiesioginio kontakto su žeme, todėl bunkeris laikys. Pašnekovas rodo ventiliacijos angas, kurias išvedė nuo bunkerio grindų iki lubų, ir juokiasi, kad angas reikėjo pridengti tinkleliu, nes į jas dažnai prilenda ežių.

bunkeris3
„Rekonstruojant bunkerius, stengiamės neprarasti autentikos, nors šis bunkeris jau buvo atstatytas 1994 m., radom pokario laikų daiktų. Man džiugu prisidėti prie šios kilnios misijos, noriu padėkoti savanoriams, kariams, šauliams, miškininkams, miestelio seniūnui, su kuriais buvo malonu dirbti“, – kalbėjo dr. R. Skvireckas.

Rūdšilio miškais skamba maldos žodžiai: už visos Lietuvos partizanus, kovojusius už laisvę, šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

„Ko gero, norėtumėte manęs paklausti, kas mane veda aukoti Mišias už partizanus. Aš tiesiog savo dvasia noriu paliesti visas tas vietas, kuriose jie kovojo, degė troškimu, kad žmonės nepasiduotų baisiajam bolševizmui ir, deja, daugelis žuvo“, – kalbėjo vyskupas ir pacitavo J. Būtėno priesaikos žodžius: „Savo garbe ir sąžine pareiškiu, kad šį iškilmingą pasižadėjimą darau ne vien lūpomis, bet širdimi ir siela, kad mano šis daromas pasižadėjimas visiškai sutaps su mano principiniais ir patriotiniais nusistatymais. Kartu iškilmingai pasižadu branginti kiekvieno vienminčio garbę ir reikalui esant teikti reikalingą pagalbą... Taip man, Dieve, padėk!“

Tarsi atsiliepdamas į šį partizano J. Būtėno prašymą, vyskupas J. Kauneckas šventindamas atstatytą bunkerį kalbėjo, kad ši vieta visada mums primins tą kraują, laisvės kovotojų pralietą už mūsų Tėvynę, ir kad turime melstis, kad tokios tautos kančios niekada nepasikartotų.

bunkeris2Pilietiški žmonės atstatė bunkerį, kad kraupią istoriją menančio Rūdšilio bunkerio nesunaikintų laikas, jiems padėkojo minėjime dalyvavę Seimo narė Irena Haase bei rajono meras Edgaras Pilypaitis. Padėkos įteiktos KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vadui, plk. ltn. Ričardui Stakeliui, Šakių 205-os lengvosios pėstininkų kuopos vadei vyr. lt. Elmyrai Baljanaitei-Stanevičienei bei kuopos kariams savanoriams, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio Tauragės 7-osios šaulių rinktinės Šakių šaulių būrio „Juodasis vilkas“ vadui Mildarui Skripkai bei jauniesiems šauliams, J. Vitkaus inžinerinio bataliono vadui, plk. ltn. Ramūnui Jurskiui. Taip pat padėkota dr. R. Skvireckui, ūkininkui Pauliui Martinaičiui bei Lekėčių seniūnui Ričardui Krikštolaičiui ir vienam iš bunkerio atstatymo iniciatorių, miškininkui Simonui Šilingui.

Mūsų kraštiečio Kęstučio Vaičiūno iniciatyva šios dienos rytą grupelė žmonių atkartojo žymaus rezistento ir žurnalisto J. Būtėno istorinį žygį, kuris prasidėjo 1951 m. balandžio 19 d. nuo nusileidimo parašiutu vietos Kazlų Rūdos miške iki bunkerio Rūdšilio girioje.

Kaip pagarbos partizanams ženklas Rūdšilio girios šimtamečių pušų viršūnėmis nuaidėjo karių savanorių iššautos salvės, sugiedota Tautiška giesmė, neskubėta skirstytis, minėjimo dalyviai vaišinosi Lekėčių bendruomenės paruošta arbata.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos