Nuotr. Kiekvieną šeštadienį į gegužines pamaldas rinkosi nemažas kraštiečių būrys.
Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenė ne vienerius metus renkasi į gegužines pamaldas. Šie metai ne išimtis. Bendruomenės pirmininkei Onai Baltrušaitienei šįmet kilo idėja: tęsti senąją Lepšių krašto tradiciją ir pasikviesti visus kraštiečius, kad ir kur jie begyventų.
Gegužinėms pamaldoms, anot bendruomenės pirmininkės, kraštiečiai rinkosi iš Kriūkų, Griškabūdžio, Sintautų, Šakių, Lukšių, Babtų, Išdagų, Degutinės... O. Baltrušaitienė sako, kad melstis prie kaimo kryžių, koplytėlių yra sena, dar prieškario laikų tradicija. Anksčiau dažname kaime rinkdavosi žmonės tam tikru laiku pasimelsti. Deja, šiandien ta tradicija nedaug kur išlikusi, tačiau Lepšių bendruomenė ją, anot pirmininkės, ketina tęsti, kol tik bus noras ir sveikata leis. Šįmet vėl visus gegužės mėnesio šeštadienius kraštiečiai rinkosi į gegužines pamaldas (Mojines). Jų metu giedama Švč. Mergelės Marijos litanija. Pirmus gegužės šeštadienius susirinkusieji meldėsi Šilgalių koplyčioje, o paskutinį, nors oras ir nelepino, – prie kryžiaus Bartkų kaime. Bartkynė visiems šio krašto žmonėms itin reikšminga vieta – čia daug metų buvo Kriauniškės pradinė mokykla. Anot pirmininkės, susirinkusieji mintimis atkūrė buvusios mokyklos pastatus, takelius, sporto aikštelę... Gegužinių pamaldų proga buvo papuoštas Bartkynės kryžius pavasarinėmis gėlėmis, degė žvakės Švč. Mergelės Marijos garbei. Buvo meldžiamasi už savo kraštą, jo gyvuosius ir mirusius žmones. Pamaldų dalyviai prisiminė ir pagerbė prieš 50 metų mirusią ilgametę mokytoją Stasę Aleknavičienę.
Ne ką mažiau Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenei yra reikšminga ir Šilgalių koplytėlė, kurią bendruomenės nariai savo iniciatyva, padedant seniūnui Vidui Cikanai, sutvarkė, prižiūri. Po gegužinių pamaldų maldininkai aplankė artimųjų kapelius, bendravo prie arbatos puodelio.
Anot bendruomenės pirmininkės, į gegužines pamaldas rinkosi nemažas kraštiečių būrys – po 50–40 kas šeštadienį. Gegužinės pamaldos buvo filmuojamos, o filmuota medžiaga bus panaudota kuriant dokumentinį filmą „Čia gimėm, čia augom...“
„Draugo“ inf.