Dvaro erdvėse vėl susibūrė „Zyplių žiogai“

ziogai peciuliene
Lukšietė Reda Pečiulienė-Šilingė, pirmą kartą dalyvaujanti plenere, dėkojo seniūnui Vidui Cikanai už idėją sukurti nuorodą į „Varlių namelį“. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Zyplių dvare jau 17-tą kartą sukviestame tradiciniame tautodailininkų plenere „Zyplių žiogai“ penkias dienas kūrė apie 30 menininkų ne tik iš mūsų krašto, bet ir iš Jurbarko, Druskininkų, Marijampolės, Kauno, Kalvarijos. Kalbinti menininkai džiaugėsi, kad vasara Zyplių dvare – puikus metas ir kūrybai, ir atostogoms, nes čia žavi gamta ir ypatinga aura.

Plenero dalyviai dirba ir kuria visose Zyplių dvaro erdvėse. Čia įkvėpimą randa kalviai, tapytojai, medžio drožėjai, tekstilininkai, keramikai, karpinių meistrės, skulptoriai.

Apsilankius ketvirtadienį, vyko intensyvus skulptūrų kūrimo procesas, kadangi šiais metais prie plenero prisijungė Kolekcionuojančių varles asociacija, ir pirmą kartą plenere dalyvaujančiai lukšietei Redai Pečiulienei-Šilingei dvi varlių skulptūras padėjo kurti marijampolietė Kristina Venslauskienė, kurios gervių skulptūros, sukurtos ankstesniuose pleneruose, papuošė Zyplių dvaro parką.

Patarimų skulptūrų kūrėjams negaili ir atskubėjęs Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“ pirmininkas, Lukšių seniūnas Vidas Cikana, kuris šiemet nori sukurti Rūpintojėlį. Menininkas atskleidžia, kad visų minėtų skulptūrų karkasai pagaminti iš metalo ir bus aplipinti betonu, moliu. Dideles varlių skulptūras planuojama pastatyti kaip riboženklius į Lukšiuose esantį Varlių namelį, kurio įkūrėja ir yra R. Pečiulienė-Šilingė.

Iš Dzūkijos atvykęs monumentaliosios skulptūros menininkas Gediminas Mažintas šlifuodamas akmenį juokauja, kad kuria malūnsparnį.

„Na, bus panašiau galbūt į laumžirgį... Prie akmens apačioje pritvirtinsime metalinį propelerį“, – pakomentuoja savo darbą menininkas.

Prie dvaro tvenkinio, medžių paunksmėje įsikūrusi druskininkietė Alė Kalėdienė, kurios tapybos darbų paroda, sukurta unikalia technika, neseniai buvo atidaryta centriniuose dvaro rūmuose. Menininkė sako, kad pleneruose ji renkasi aliejinę tapybą. Šiemet jos darbuose Zyplių dvaro tvenkinio vaizdai, Suvalkijos lygumos. Menininkė džiaugėsi, kad dalyvaudama pleneruose kūrybinėmis idėjomis gali pasidalinti su kitais menininkais.

„Kartais susikraunu tapymo priemones ir išvažiuoju kurti į laukus, nes man tuose Suvalkijos laukuose ir dangus atrodo toli, toli...Horizontai platesni. Tas ir traukia čia“, – įspūdžiais dalijosi viešnia. Jai pritaria ir kitas dailininkas, Zyplių žioguose dalyvaujantis jau šešti metai, kaunietis Vytautas Kalinauskas, kuris atvirauja, kad visi menininkai čia tapo tarsi giminės.

„Kurti po vieną galime kiekvienas ir namuose, bet mus, tokius pat, suveda į vieną vietą pabūti – čia yra šventė. Mes daug bendraujame, nes pasiilgstame vieni kitų...“ – šiltai apie menininkų bendrystę kalba tautodailininkė, gelgaudiškietė Eglė Dragūnaitytė.

Sutiktas medžio drožėjas iš Plokščių Zigmas Sederevičius sako, kad plenere dalyvavo 2003 metais, todėl po ilgos pertraukos šiemet vėl čia. Tautodailininkas nusprendė išdrožti žuvį.

Kalvėje prie žaizdro metalinės saulutės spindulį kūju lygina kalvis Edvardas Mačaitis, pasak jo, saulutė bus pritvirtinta ant medžio drožėjo Juozo Videikos (Jurbarkas) koplytėlės su šv. Jono Nepomuko, tiltų globėjo, skulptūrėle.

Kraštietė tautodailininkė Jūratė Šnipienė mažus iš šiaudų surištus sodukus sugalvojo paversti Kalėdų žaisliukais arba lietuviškais suvenyrais. Jūratė juos sutalpino plastikiniuose bumbuluose, kuriuos perrišo trispalvėmis juostelėmis.

Kalbinti menininkai dėkojo V. Cikanai, kuris kasmet visus sukviečia į Zyplius, Lukšių kultūros centro darbuotojoms už kavą ir gardžią sriubą. Anot Lukšių kultūros centro direktorės Daivos Bukšnienės, kai Zypliuose prasideda pleneras, ir saulė nušvinta, ir vasara sugrįžta. Bet anot jos, be V. Cikanos asmeninių ir kitų rėmėjų lėšų žiogai Zypliuose vargu, ar čirkštų.

Šeštadienį plenero dalyvių darbai buvo eksponuoti Zyplių dvaro arklidėse, kiti papuoš Lukšių miestelio erdves.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.