Vyšnios, avietės, serbentai, obuoliai… net agurkai ir rabarbarai bei beržų sula – puikiai pažįstami skoniai, kuriuos iš tolimiausių šalies kampelių į Zyplius atsivežė Lietuvos vyndarių asociacijos (LVA) nariai, jau dešimtą kartą susirinkę švęsti jauno vyno šventės. Sudėtingus laikus išgyvenantys vyndariai čia visada laukiami. Mat, kaip ne kartą yra sakęs Lukšių seniūnas Vidas Cikana, vyndarystė – irgi kūryba, o Zypliuose ji gyvena savo gyvenimą.

 

Valstybės politika vyno gamintojų ir pardavėjų atžvilgiu riboja galimybę užsiimti edukacija ir sąmoningumo kėlimu, tad vyndariai naudojasi kiekviena proga kalbėtis apie jų puoselėjamą kultūrą. Šįkart apie Božole regiono ypatumus, jauno vyno šventės kilmę bei šventės specifiką pasakojo Kauno kolegijos dėstytoja ir „Gourmet studijos“ įkūrėja, lektorė Raminta Pasiukevičienė. Renginį vedęs Kauno kolegijos dėstytojas Mindaugas Samuolaitis žarstė interneto platybėse sugaudytus vyno istorijos perliukais įrodydamas, kad vynas vienaip ar kitaip aktualus buvo visais laikas.

Pravesti 16 vyndarių pristatytų 28 gėrimų degustaciją ir suskaičiuoti beveik 100 ragautojų balsus padėjo Kauno kolegijos maisto technologijos studijų programos trečiakursės, būsimos fermentavimo technologijos specialistės. Kauno kolegija ir Vyndarių asociacija bendradarbiauja jau nuo 2014 m., tad renginio vedėjas technologijų fakulteto dekanui dr. Giedriui Gecevičiui neleido pro ausis praleisti, kad viduramžių vienuolynams bei universitetams vynas buvo pajamų šaltiniu.

Kaip įprasta, buvo vertinama išvaizda, aromatas, skonis ir bendras įspūdis – visa tai turėtų susipinti į vientisą charakterį, kurį vynui suteikė vyndarys. LVA prezidentas Erikas Augustinavičius su gero humoro doze priminė kolegoms nebūti per daug griežtiems: jei gėrimas nors kiek panašus į vyną, yra vertas 7 balų iš 10 jau vien už pastangas, darbą ir žaliavas. Žinoma, kritinis mąstymas daro savo. Nors vynas ragaujamas aklai, kiekvienas jo sudėties komponentas vyno žinovui yra lengvai atpažįstamas. Vyndariai net juokauja, kad po tiek bendrystės metų jau atpažįsta ne tik savo, bet ir kolegų stilių.

Visgi mados veikia ir vyndarių gyvenimą. Be įprastinių kvapų, ragautojai atrado ir kramtomos gumos, valerijonų, benzino ar net operacinės kvapą, o tai sudomino ir labiau šį meną išmanančius. Daugelis sutiks, kad įspūdį lemia ir aplinka, tad Kauno kolegijos dėstytoja dr. Aušra Šimonėlienė vyno kultūros mėgėjams priminė, kad naudojamų technologijų galimybės vyndariams leidžia būti laisvesniems ir kūrybiškesniems, tačiau netikėčiausi sprendimai ir rezultatai gimsta dalijantis idėjomis tarpusavyje. Viena naujesnių tendencijų lietuviškų vynų gamyboje – putojantis vynas. Šventės svečiai ragavo iš sostinės atvežtą obuolių putojantį vyną, kuris dėl savo specifikos nebuvo įtrauktas į bendrą vertinimą.

„Kidulių krašto“ vynai gavo net tris apdovanojimus. Gal namuose ir sienos padeda, tačiau pasikartojančių pergalių paslaptis visgi turėtų būti iš kartos į kartą perduodamas meistriškumas. Antrą vietą sausų ir pusiau sausų vynų kategorijoje pelnė Juozo Vilkenio vyšnių sausas vynas, o trečią vietą – sūnaus, Tado, aviečių pusiau sausas vynas. Pirmą vietą pusiau saldžių ir saldžių vynų kategorijoje laimėjo irgi T.Vilkenio spanguolių pusiau saldus vynas. Kaip tikino „Gourmet studijos“ įkūrėja R. Pasiukevičienė, tokius vynus verta laikyti kitiems metams, kad būtų galima palyginti su naujų metų derliumi.

Kad vyno gamyba – sudėtingas procesas, kuris prasideda dar vynuogyne, žino daugelis Zyplių dvaro svečių. Šalia puoselėjamame vynuogyne galima ne tik fotografuotis, bet ir stebėti augančias lietuviškas vynuoges, kurios tinkamos vyno gamybai. Restoranas „Kuchmistrai“ jau antrus metus kviečia į jauno vyno šventę gurmaniškų skonių mėgėjus. Pusšimtis svečių iš aplinkinių vietovių pasinaudojo poniška privilegija – kuchmistro paruošta degustacija. Dvaro virtuvės šefo tikslas – puoselėti tikras vertybes – ieškoti skonio harmonijos, balanso, išraiškingumo ir dvarui derančios elegancijos, tad šįkart vyndarys atvyko iš bene šiauriausiai įsikūrusios šeimos vyninės „Roksala“ (Rokiškio r.), kur auginamos panašios vynuogės kaip Zypliuose. Svečiai buvo nustebinti ne tik neregėtu putojančiu rabarbarų vynu, bet ir stulbinančiai suderintais, rodos, puikiai pažįstamais, bet meistriškai, gal net kiek ekstravagantiškai pateiktais skoniais, padėjusiais atsiskleisti vynui. Pagal specialų receptą rūkyta anties krūtinėlė išryškino agrastų vyno dūmo aromatą, atiduodant duoklę čia kažkada vykusioms medžioklėms, ypatingai minkštas stirnienos kepsniukas tobulai derėjo su jaunu lietuviškų vynuogių vynu.

Monika Būblaitytė