Žmogus stiprėja nuo šalia esančių gerumo

neigaliuju dienos minejimas
Gausiai į šventę susirinko rajono žmonės su negalia, jų globėjai ir šeimos nariai. Į šventę sukvietusi Šakių rajono žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Stasė Vasaitienė (dešinėje) tuo džiaugėsi ir visiems linkėjo sveikatos. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė žmonių su negalia diena – šventiškai, su muzika paminėta ir Šakiuose. Mūsų rajono nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų nariai surengė rankdarbių, fotografijų parodą. Gausiai į Šakių kultūros centrą iš viso rajono susirinkę žmonės klausėsi sveikinimų, likimo draugų atliekamų dainų bei stebėjo vaidinimus.

Prasidėjęs Adventas priverčia susimąstyti ir apie šalia esančio žmogaus skausmą, suprasti, kad galbūt jam reikia ištiesti pagalbos ranką. 1992 metais gruodžio 3-iąją Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė Tarptautine žmonių su negalia diena, kuri primintų ir įpareigotų kiekvieną žmogų galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitą žmogų. Rajono žmonių su negalia organizacijos dažnai kalba apie problemas, stengiasi savo organizacijų narius įtraukti į veiklas, kad jų gyvenimas būtų įdomus ir ne toks sunkus. Kad šie žmonės užsiima menine veikla, visi galėjo įsitikinti apžiūrėję jų sukurtų rankdarbių bei Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šakių Viltis“ nario Tomo Pratašiaus fotografijų parodas. Parodas suorganizavusi minėtos bendrijos pirmininkė Roma Dėdynienė kalbėjo, kad neįgaliesiems meninė raiška yra labai svarbi.

Į šventę susirinkę žmonės stebėjo ir likimo draugų koncertinius pasirodymus: pirmieji į sceną užlipo Lukšių kultūros centro duetas Danutė Klimaitienė ir Romualdas Guzovijus (vad. Remigijus Poderis). Jaudulio neslėpė ir Ilguvos socialinės globos namų ansamblio dalyviai (vad. Rima Prekevičienė), daug šilumos atidavė Šakių vaikų globos namų dienos užimtumo centro lankytojai, rodydami spektaklį-inscenizaciją „Kupriukas muzikantas“, scenoje taip pat šmaikštavo Lukšių „Draugystės“ klubo aktoriai.

Žmones su negalia, jų globėjus, šeimos narius, šventės svečius sveikinusi Šakių rajono žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Stasė Vasaitienė pasidžiaugė, kad rajono neįgalieji yra aktyvūs visuomenės nariai: daug keliauja, klausosi paskaitų apie sveiką gyvenseną, o meninius gebėjimus išreiškia dainuodami, vaidindami, kurdami rankdarbius ir kita.

„Rajone didelis dėmesys skirtas būstui ir aplinkos pritaikymui. Visų nevyriausybinių organizacijų vardu noriu padėkoti rajono savivaldybei, Socialinės paramos skyriui, kad jie mus išklauso, svarsto mūsų prašymus ir sprendžia mūsų problemas“, – kalbėjo S. Vasaitienė.

Rajono meras Edgaras Pilypaitis įteikė padėkos raštus: už kuriamus rankdarbius – sąjungos narei Laimutei Adomaitienei, už žmonių pritraukimą į ansamblį „Šešupės vingis“ – Janukiškių neįgaliųjų dienos centro meno vadovei Rimvydei Ralickienei, už klubo „Draugystė“ mėgėjų teatro „Neapkalbant“ spektaklių režisavimą – lukšietei Birutei Dovydaitienei, už 20 metų darbą klube „Ramunės“ – Renei Stepaitienei. Už aktyvų dalyvavimą draugijos veikloje taip pat padėkota Elenai Murauskienei, Valei Brazaitienei, Janinai Račkaitienei, Romui Jančarui.

„Nėra šiandien to žodžio „neįgalus“, ar „įgalus“, esame mes visi. Šiandien matydamas jus salėje tokius pasipuošusius, aš suprantu, ką kartais reiškia jums įveikti tris ar keturis centimetrus nenuleisto šaligatvio, pasiekti vieną ar kitą įstaigos laiptelį. Šiandien mums reikalingi ne tik gražūs žodžiai, bet kiekvieno mūsų, vienokios ar kitokios įstaigos vadovo, pastangos tuos tris centimetrus, kuriuos taip sunku jums įveikti, padaryti nuliniame lygyje“, – kalbėjo į šventę atvykęs Šakių ligoninės vadovas Algirdas Klimaitis.

Dar ne vienas padėkos žodis buvo ištartas žmonėms, tiesiantiems ranką šalia esančiam žmogui su negalia, juos palydėjo kriūkietės poetės Nijolės Arštikaitienės skaitomos eilės. Neskubėjo dar žmonės skirstytis į namus, pabendrauti rinkosi prie arbatos puodelio.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.