It vieno avilio bitelės ir bitinėliai, kaip įvardijo Gelgaudiškio kultūros centro direktorė Diana Šležienė, praėjusią savaitę į Gelgaudiškio dvare vykusį šventinį renginį sugužėjo rajono kultūros įstaigų vadovai, atstovai, darbuotojai. Šįkart susitikimas ypač šventinis – pristatytas Vietovardžių metams skirtas leidinys „Kalbanti žemė“.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Papievienė pripažino naktį apsvarsčiusi kelis galimus kalbos variantus, bet galiausiai nepasirinkusi nė vieno iš jų. Nedarysiu, sakė ji, didžiulių praėjusių metų apžvalgų, kaip būdavo anksčiau, nes dirbo, stengėsi visi. Visi paminėjo J. Lingio bei Himno metus, duoklė atiduota ir 2019-aisiais paskelbtiems Vietovardžių metams. Būtent šiems metams paminėti išleistas ir specialus leidinys „Kalbanti žemė“, kurio sudarytoja pati A. Papievienė. Tad būtent šis leidinys, jo apžvalga ir buvo šventinio kultūrininkų susitikimo ašis.

„Pasirinkti išnykusių kaimų kryptį paskatino žinojimas, kad tokį sąrašą turi sudaręs iš Kriūkų krašto kilęs Jonas Vaičiūnas. Jame 101 visai užmarštin nukeliavęs ar tik atsiminimuose likęs kaimas“, – sakė knygos sudarytoja.

Tad remdamosi krašto žmonių žiniomis bibliotekų darbuotojos ėmėsi didžiulio kruopštumo reikalaujančio darbo – rinko informaciją apie išnykusius kaimus. Pasirodo, ne visos rajono teritorijos tuštėjo vienodai: Lekėčių seniūnijoje išliko visi kaimai, o Lukšių seniūnijoje panaikintų kaimų net 23. Ne apie visas išnykusias vietoves pavyko surinkti medžiagos, dar sunkiau buvo su to laikmečio fotografijomis. Žinoma, pripažįsta A. Papievienė, spaudė ir laikas, terminai, nes knyga išleista gavus ir projektinį finansavimą. Visgi rezultatai džiugina, nes tai bus dar vienas mūsų kraštą reprezentuojantis leidinys. Jame ne tik išnykusių gyvenviečių sąrašas, nuotraukos, bet ir to paties pavadinimo tarptautinio dailininkų plenero darbai, fotografijos. Plenero dalyviai taip pat susipažino su surinkta medžiaga apie kaimus, skaitė žmonių prisiminimus, kurių, beje, į knygą nuspręsta nedėti dėl galimo dviprasmiško vertinimo. Menininkas vienus kaimus tapė, kituose buvo įamžinti fotomenininko, gydytojo Audriaus Starkausko. Beje, būtent jo fotografija papuošė ir knygos viršelį, jis įvardijamas kaip daugiausiai rajono kaimų aplankęs žmogus.

Tik kruopščiausioms bibliotekininkėms, kaip pastebi knygos sudarytoja, pavyko sudėlioti išsamesnes kai kurių kaimų mozaikas. Tad padėkos žodžiai ištarti Rimai Bakienei, Birutei Grajauskienei, Redai Damijonaitienei, Valerijai Andriukaitienei, Ilonai Krištolaitienei, Marijai Kumštaitienei, Algimantai Kuncaitytei, Jolantai Murauskienei, Daivai Žemaitienei. Jautrią esė išnykusiems kaimams parašė literatė Rita Juškevičiūtė-Mockeliūninė, pagelbėti neatsisakė krašto istorijos žinovas Antanas Andrijonas.

„Kiekvieno regiono vietų vardai saugotini kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis. Vietovardžiams skirtais metais praturtinome savo dabartį, juos įamžindami ir prakalbindami naujai“, – džiaugiasi knygos sudarytoja A. Papievienė.

Susitikimo metu daug padėkos žodžių išsakyta kultūros srityje dirbantiems žmonėms, nes dažnai renginių metu matome jau jų darbo rezultatus, bet ne juos pačius. Būtent šie žmonės, kaip atkreipė dėmesį Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas, ir yra tie sraigteliai, apie kuriuos sukasi kultūrinis ir dažnai ne tik kultūrinis gyvenimas. Beje, jo prisipažinimas, kad su kultūrininkais daug smagiau nei su švietimiečiais, palydėtas salėje sėdinčiųjų plojimais.

Šventiniame susitikime dalyvavusi Seimo narė Irena Haase atvyko ne tuščiomis. Jos padėkos įteiktos dviem vadovėms. Pirmiausiai padėką už gerą kolektyvų paruošimą respublikiniam šokių konkursui „Aguonėlė“, už aukštus pasiekimus ugdant jaunąją kartą, už tradicinio šokio žanro saugojimą ir populiarinimą, už sugebėjimą telkti jaunus žmones ji skyrė „Pynės“ vadovei Vitalijai Venienei. Kitą padėką I. Haase įteikė vokalinių kolektyvų vadovei Aušrai Ubartaitei, kuriai dėkojo už nuoširdų darbą, kolektyvų parengimą, linkėjo ir toliau nesustoti bei dainomis džiuginti klausytojus.

Pasisakymuose bei sveikinimuose skambėjo linkėjimai būti reikliems sau ir toliau kurti, nesustoti, bet svarbiausia – nepavargti ataskaitose, renginių maratonuose ir, nors kartais būna itin sunku, dažniau pakelti akis į dangų, nes debesys išsisklaido, o dangus lieka.

Susitikimą vainikavo Mari Ver pasirodymas.