Lekėtiškis, partizanų rėmėjas Zenonas Rakauskas ir Dariaus ir Girėno rinktinės Šakių 205-os lengvosios pėstininkų kuopos vadė vyr. ltn. Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė dar praėjusių metų spalį dalyvavo Pūko TV laidoje „Iš kartos į kartą“.

 

Buvo nufilmuotos dviejų laidų ciklas apie Tauro apygardos Žalgirio rinktinę. Ši televizijos laida toliau dalyvavo geriausių televizijos, radijo ir interneto laidų konkurse „Pragiedruliai“. Dviejų laidų ciklas „Iš kartos į kartą“, kuriame Z. Rakauskas ir E. Baljanaitė-Stanevičienė pristato mūsų krašto partizanų žūties vietas bei  partizaninių kovų istoriją, buvo nominuotas nominacijai „Pilietiškiausia televizijos laida“.

Buvusi kuopos vadė pasakojo, kad dirbdama mūsų krašte apie partizanines kovas daugiausiai sužinojo iš Z. Rakausko, todėl laidai „Iš kartos į kartą“ pasiūlė su juo pakeliauti po Šakių krašto partizanų kovų bei žūties vietas, iš tikro partizaninio karo liudytojo išgirsti pokario pasipriešinimo istoriją.

„Jeigu tu nežinai istorijos, tai nežinosi, kas tu esi. Ir ypač tą laikotarpį, kuomet vyko įnirtingi mūšiai – 1918-ųjų kovos, kuomet buvo apgintas Lietuvos valstybingumas. Vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, vykęs partizaninis karas. Vyko patys svarbiausi mūšiai, po kurių mes šiandien galime kalbėti lietuviškai, miestų pavadinimus rašyti lietuvių kalba ir tarnauti Lietuvos kariuomenėje, o ne kažkokioje armijoje“, – laidoje kalba vyr. ltn. E. Baljanaitė-Stanevičienė.

Laidos herojai Z. Rakauskas ir E. Baljanaitė-Stanevičienė pasakoja apie Rūdšilio bunkerio atstatymą, vėliau primena Valkų kautynes, kur buvo nukauta 19 partizanų. Taip pat prisimenamas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas (1920–1951), paminklas jam atminti stovi Endrikių kaime. Aplankomas ir Aleksandro Grybino-Fausto (1920-1949) bunkeris ir žūties vieta Jankų miškuose (Kazlų Rūdos sav.).

Laidoje dalyvavęs devintą dešimtmetį įpusėjęs Z.Rakauskas, tuo metu dar paauglys, eigulio sūnus, pažinojo daug į mišką išėjusių vyrų, žinojo ir kiekvieną miško takelį, tad prireikus nunešdavo jiems maisto ar perduodavo žinią. Ir šiandien lekėtiškis gerai pamena to meto įvykius ir apie partizaninį karą pasakoja jaunimui bei laidoje, kad žinotume teisingą istoriją.

„Aš tuo metu buvau piemenukas, karves ganiau ne lankose, o miške nuo mažens. Aš su partizanais draugavau, su partizanais kartu užaugau, aš buvau toks vietinis ryšininkas, pranešdavau, ant kur enkavėdistai nueidavo“, – apie savo vaidmenį šiame kare pasakoja Z. Rakauskas.

„Draugo“ inf.