Penktadienio popietę greta Sudargo piliakalnių pristatyta skulptūra, skirta įamžinti amerikiečių rašytojo Džeromo D. Selindžerio romaną „Rugiuose prie bedugnės“. Sudargas pasirinktas neatsitiktinai – būtent iš čia, kaip išsiaiškinta, kilęs rašytojo prosenelis, Lietuvos žydas.

Išties priartėjus prie ant skardžio įtvirtintos Nerijaus Ermino sukurtos skulptūros susidaro įspūdis, lyg ji būtų ant bedugnės krašto: skulptūros gale vaizduojamas žmogaus siluetas, ant paviršiaus įrašyta frazė „aš saugau vaikus, kad jie nenukristų į bedugnę“, o betono šonuose – rugiai. Beje, cituodamas „Rugiuose prie bedugnės“ eilutes renginio vedėjas, aktorius Andrius Bialobžeskis perskaitė ir pagrindinio knygos herojaus, paauglio Holdeno Caulfieldo pasakytą mintį: „Aš labai norėčiau stovėti ant bedugnės krašto ir gaudyti vaikus, kurie bėga ir krenta į bedugnę.“ Juk būtent kūriniui, o ne pačiam autoriui ir skirtas unikali skulptūra. Tiesa, pats skulptūros autorius renginyje nedalyvavo, tačiau, atrodo, dar iki renginio ji užkariavo širdis kraštiečių, kurie socialiniuose tinkluose dalijosi skulptūros, nuo kurios atsiveria nepakartojamas kraštovaizdis, nuotraukomis.


Unikalią skulptūrą, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantis kraštovaizdis, sukūrė vienas įdomiausių lietuvių konceptualiosios skulptūros kūrėjų Nerijus Erminas. D. Pavalkio nuotr.

Vienas iš idėjos autorių, žinomas žurnalistas, dabartinis „Lietuvos ryto“ televizijos direktorius Audrius Siaurusevičius pasidalijo knygoje apie Dž. D. Selindžerio kūrybą perskaityta ištrauka: „Selindžerių giminė buvo kilusi iš Sudargo, mažo žydiško miestelio prie Lenkijos ir Lietuvos sienos – ši teritorija tuo metu priklausė Rusijos imperijai. Dokumentai rodo, kad bent jau nuo 1831 m. jie ten tikrai gyveno“. Tad tai sužinojęs jis paskambino savo pažįstamam, mūsų kraštiečiui prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui ir pamėtėjo mintį, kad reikėtų pastatyti paminklą.

„Ta knyga labai reikšminga mūsų kartai. Ji formavo ir keitė mus, – sakė A. Siaurusevičius, dėkojęs Amerikai, jos kultūrai ir tikinęs, kad tai ir priminimas Amerikai, kad ją kūrė ir žmonės iš Lietuvos.  – Amerika – pasaulio kūrinys, bet tame tarpe ir Lietuvos gyventojų – žydų, lietuvių, lenkų – kūrinys.“

Kadangi R. Skaisgirys renginio metu nedaugžodžiavo, teiraujuos, ar tikrai viskas buvo taip paprasta – perskaitė sakinį apie autoriaus giminės šaknis, susiskambino su bičiuliu ir štai – ant skardžio paminklas.

„Iš tikrųjų paprasta. Nebuvo jokių kliūčių“, – pripažįsta R. Skaisgirys ir išduoda, kad minčių turi ir ateičiai, tačiau jų neatskleidžia. Užtat atskleidžia, kad skulptūra Sudarge kainavo apie 15–16 tūkst. eurų.

„Pasakysiu nepopuliariai: man tėviškė svarbiau nei tėvynė. Dėl to tą tėviškę įvairiomis formomis bandau garsinti ir puoselėti, ar tai būtų krepšinis, ar istoriniai faktai, ar signatarai ir dokumentiniai filmai“, – prieš paminklo atidengimą vienam portalui kalbėjo R. Skaisgirys.

Renginio metu netrūko garsių veidų, garbių svečių, kurie lenkė galvas idėjos iniciatoriams ir vylėsi, kad paminklas Sudarge taps dar vienu traukos centru ne tik turistams iš Lietuvos, bet ir svečiams iš užsienio.


Renginio vedėjas, aktorius Andrius Bialobžeskis renginį pradėjo ir užbaigė skaitydamas Džeromo D. Selindžerio romano „Rugiuose prie bedugnės“ ištraukas. D. Pavalkio nuotr.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pasidžiaugė, kad būtent šiame krašte prasidėjo žymiojo maištininko ir provokatoriaus kelias.

„Juk kiekvienas talentas netikėtas – savotiškas, nepatogus, turintis savo keistenybių, nepritampantis prie taisyklių, dažnai atmetantis schemas – koks ir buvo Dž. D. Selindžeris“, – sakė ministras ir pripažino, kad išties netikėtas sprendimas atitinka Dž. D. Selindžerio nesušukuotą dvasią ir talento savitumą, autentiškumą bei priminė, kad pats rašytojas ypač nemėgo dėmesio.

„Manyčiau, ne paminklas čia svarbiausia. Čia talento žymė ir priminimas mums visiems, kad turtingiausia Lietuva savo kūrybingais talentais“, – kalbėjo ministras ir pridūrė, kad talentus turime branginti, kaip ir kultūrą, kūrybingumą, o paminklą įvardijo ir talento galios ženklu.

Juk būtent talentas, jo galia, anot ministro, sujungė Lietuvą su Amerika.

Panašiai kalbėjo ir JAV ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas Marcusas Micheli, pasidžiaugęs, kad pastaraisiais metais Lietuvoje buvo daug nuveikta išsaugant žydiškąjį paveldą. Jis teigė, kad aukščiausias žmonių tikslas yra siekti, kad kiti žmonės gyventų saugiai, be baimės, nepaisant jų tikėjimo, rasės, odos spalvos, lyties ir kitų skirtumų.

Galimybe dalyvauti renginyje džiaugėsi ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossefas Levy, o Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky už paminklą iniciatoriams dėkojo visos Lietuvos žydų bendruomenės vardu – „ne mes, o jūs šitą padarėt ir net pinigų neprašėt“.

Beje, skulptūros pristatymas nepraslydo ir pro pasaulio žiniasklaidos gigantų akis – informacija apie tai pasirodė „The New York Times“ ir „Washington Post“.

Romanas „Rugiuose prie bedugnės“ išleistas JAV 1951 m., knyga išversta į daugybę kalbų. Beje, kūrinys dažnai kritikuojamas dėl savo neliteratūrinės kalbos, per daug atviro ir vulgaraus paauglių minčių bei santykių reiškimo. Dėl šių priežasčių knyga kai kuriuose kraštuose buvo uždrausta, tačiau tai lėmė, jog pagrindinis herojus Houldenas tapo visų pasaulio jaunuolių, o ypač berniukų, maištavimo simboliu. Jie tapatino save su knygos herojumi, kuris puikiai supranta paauglių bėdas, mąstymą, pasaulėžiūrą. Kiekvienas berniukas Houldene matė save, Houldenas buvo kiekvienas pasaulio paauglys.