Kūrybiniams žaidimams niekada nevėlu

jeciene2
Tautodailininkė Daiva Jėčienė lėles bei žaislus kuria jau daugiau nei 30 metų, o rankdarbius moteris pamėgo dar vaikystėje. (D. Bakaitytės nuotr.)


Liepos 3-iąją Zyplių dvaro rūmuose įvyko jau daugiau nei dešimt asmeninių parodų surengusios tautodailininkės Daivos Jėčienės jubiliejinės parodos „Žaisti niekada nevėlu...“ pristatymas.
 
Rankdarbiais D. Jėčienė susidomėjo dar vaikystėje, o lėles bei žaislus moteris kuria jau daugiau nei 30 metų. Parodas yra surengusi Zanavykų krašto muziejuje, Zyplių dvaro galerijoje bei Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose. Taip pat lėlių kūrėja aktyviai dalyvauja pleneruose, savo sukurtų darbų nuotraukas publikuoja žurnale „Rankdarbių kraitelė“, kūryba yra eksponuojama privačiose kolekcijose Lietuvoje bei užsienyje – Australijoje, Kanadoje. Be lėlių ir žaislų kūrimo, menininkei labai patinka kurti patalynės bei rankšluosčių nėrinius, kepuraites ir drabužius su tautiniais motyvais.

D. Jėčienė sako, kad paprasčiausią lėlę pagaminti užtrunka apie 16 valandų: „Kuo mandresnė suknelė, tuo ilgiau užtrunka, praktiškai tautinei lėlei reikia skirti tris–keturias savaites.“ Autorės teigimu, šiuo metu yra iššūkis surasti neryškių spalvų siūlus, su kuriais būtų galima sukurti autentiškus lietuvių kostiumų raštų motyvus. Nors anksčiau menininkė sukurdavo apie šimtą lėlių per metus, dabar sako sukurianti mažiau, nes kartu dirba ir geografijos mokytoja Kriūkų mokykloje-daugiafunkciniame centre.

Į parodą atvykęs meras Edgaras Pilypaitis autorę sveikino su gimtadieniu bei paroda ir linkėjo nesustoti žaisti bei kurti: „Žaismė ir drąsa būti vaiku arba visą laiką tą vaiko pasaulį saugoti savyje yra sveika, o kūrybiškam žmogui kitaip turbūt ir neįmanoma.“

Kartu su draugais bei giminaičiais kaip menininkas menininką sveikino Lukšių seniūnas bei tautodailininkų bendrijos „Dailius“ pirmininkas Vidas Cikana ir pritarė, kad kūrėjai visada žaidžia su spalvomis, medžiagomis bei technologijomis. Jis džiaugėsi ne tik tautodailininkės darbais, bet bendra jos ir vyro, taip pat tautodailininko, Gedimino Jėčio kūrybine sąjunga.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.