Šiais metais į Porciunkulės atlaidus Plokščiuose sugužėjusius žmones atvedė ne tik tikėjimas bei iškilmingi atlaidai, bet ir šventoriuje iškilusio koplytstulpio ir paminklinės lentos Plokščių parapijoje tarnavusiems kunigams šventinimas.

Jau einant siaura gatvele tradiciškai pasitinka prekybininkai, gatvelės gale – Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, šįkart nesutalpinanti visų norinčių dalyvauti 12 valandos šv. Mišiose. Tikintieji stoviniuoja, sėdasi šventoriuje ant pievelės. Žmonės susikaupia maldai – Mišių aukojimas ir čia gerai girdimas per garsiakalbius.

Dievo malonės širdis pasipildyti kvietęs, meldęsis už visą Plokščių parapiją ir Mišias aukojęs iš Plokščių kilęs kun. Artūras Sederevičius kalbėjo, kad išgirstas Jėzaus žodis keičia mūsų gyvenimus.

 „Kai Jėzus kalbėjo žmonėms, jis kalbėjo žmonių kasdiene kalba, todėl žmonės verždavosi prie jo. Jis ūkininkams sakė: „Grūdą sėjat, tačiau nežinot, ar ruduo atneš derlių.“ Ir šiais laikais galime to palyginimo klausytis: Dievas beria jus į žemę, į gyvenimą, tarsi grūdus – gal jam ašara byra, ar jūsų gyvenimas duos derlių... Kitas palyginimas – Jėzus sako: „Jūsų laukai raugėm apaugę...“ Ir mes dažnai šiandien sakom, kad kažkas trukdo mums dorai gyventi. Tos raugės ir mūsų mintis, gyvenimus kartais persunkia... Jėzus sako: „Reikia laiko, nes raudami rauges, išrausite ir geruosius kviečius.“ Visuose Jėzaus palyginimuose, esame ir sėkla, ir dirva, ir dangaus karalystė, į kurią pakviesti gyventi.“ Tikintiesiems į širdis beldėsi prasmingi kun. A. Sederevičiaus žodžiai.

Po šv. Mišių vyko eucharistinė procesija, vėliau parapijiečiai bei svečiai susibūrė bažnyčios šventoriuje. Prieš dvejus metus Plokščių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia minėjo 150 metų jubiliejų. Jau tuomet plokštiečiui, medžio drožėjui Zigmui Sederevičiui kilo mintis šventoriuje pastatyti atminties ženklą per 150 metų Plokščių parapijoje tarnavusiems dvasininkams. Tačiau gražią idėją – plokštiečiams ir miestelio svečiams pristatyti bažnyčios istoriją – pavyko įgyvendinti tik šiemet.

„Iki šios dienos bažnyčios istorijai mes buvome truputį skolingi. Šiandien ne tik atiduosime skolą, bet ir patys tapsime tos istorijos dalimi. Džiaugiuosi, kad mums visiems taip bendruomeniškai pavyko įamžinti čia dirbusių dvasininkų atminimą“, – kalbėjo plokštietė Žaneta Urbutienė ir padėkojo prisidėjusiems prie skulptūros pastatymo: parapijos kunigams, taip pat Vytautui Bitinui, seniūnei Laimutei Miliūnienei, Martynui Miliūnui, Tomui Maumevičiui, Gražinai Kazarian bei Vitui Daniliauskui.

Ilgametis Plokščių klebonas, o dabar altaristas kun. Antanas Urbanavičius pašventino koplytstulpį ir pasidžiaugė atgijusiais Porciunkulės atlaidais.

Idėja išdrožti koplytstulpį kunigams pagerbti, anot skulptoriaus Z. Sederevičiaus, jam kilo prieš kelerius metus, jai pritarė ir visa bendruomenė, tačiau parapijoje keičiantis dvasininkams jos įgyvendinti bažnyčios jubiliejui nepavyko. Prieš dvejus metus pradėtą darbą skulptorius kurti užbaigė šiemet, sako, kad skobti šį paminklinį ansamblį buvo prasminga ir jautru. Z. Sederevičiaus, prieš kone 30 metų pradėjusio drožti skulptūras, darbai puošia ne vieną Plokščių kampelį, jie išsibarstę ir po visą Lietuvą.

Aukštame tarsi šventoriaus medžiai koplytstulpyje – Marijos su kūdikiu skulptūra, greta paminklinėje lentoje įrašytos šešiolikos kunigų pavardės ir užrašas, skelbiantis, jog apie pirmosios Plokščių bažnyčios kunigus mažai kas žinoma. Manoma, kad bažnyčioje yra kunigavę vienuoliai karmelitai, žmonių vadinti „baltaisiais tėveliais“.

Trumpai žvilgtelėkime į bažnyčios istoriją. Plokščių savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas dar 1670 metais pastatė pirmąją medinę bažnyčią. Šios vieta tiksliai nežinoma, galbūt galėjo stovėti Nemuno slėnyje prie Vaiguvos. Vėliau į Plokščius paskirtas klebonauti kunigas Patricijus Sperauskas 1868 metais susiruošė bažnyčią statyti ant kalno. Bet ruošdamasis statybai klebonas savo lėšomis pastatydino mažą mūrinę raudonų plytų koplyčią (ji ir dabar tebestovi į rytus nuo bažnyčios), į kurią tuo laikotarpiu laikinai buvo perkeltos pamaldos. Klebonas kun. P. Sperauskas neužbaigė bažnyčios statybos, vikaro kun. Tomo Jono Jankausko rūpesčiu 1868–1869 metais buvo pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ji – lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su žemesne trisiene apside ir bokšteliu. Ir šiandien ant vieno pietryčių kampe esančio Plokščių bažnyčios pamatų akmens matome iškaltą datą 1868.

Gražioje Plokščių bažnyčios šventoriaus vietoje, šalia takelio, kuriuo iš klebonijos į bažnyčią ėjo ir tebeeina dvasininkai, rymo koplytstulpis ir paminklinė lenta. Į šį atminties ženklą tikrai žvilgtelės čia atvykstantys turistai, kurie iš šventoriuje esančios apžvalgos aikštelės ateis pažvelgti į Nemuną, pasigėrėti atsiveriančiais įstabiais panemunės vaizdais.