baneris leidinys

teatru svente jablonskyneje
Teatrų šventė vainikavo projektą „Vasara Jono Jablonskio tėviškėje“,  ypač žiūrovus džiugino Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatro aktorių charizma. L. Poškevičiūtės nuotr.


Kai soduose noksta obuoliai, laukuose gelsvuoja rugių varpos, pievose griežia žiogai, į kalbininko Jono Jablonskio tėviškę Rygiškių kaime suguža teatro mėgėjai. ŠiųmeteTeatrų švente baigėsi jau antri metai vykstantis Griškabūdžio kultūros centro projektas „Vasara Jono Jablonskio tėviškėje“.
 
Šiais metais gruodžio 30 d. minėsime kalbininko Jono Jablonskio 160-ąsias gimimo metines. Pasak projekto „Vasara Jono Jablonskio tėviškėje“ vykdytojo, Griškabūdžio kultūros centro direktoriaus Mindaugo Kriaučiūno, projektu norima priminti, kokia asmenybė buvo Jonas Jablonskis, todėl jo tėviškė vasaros metu buvo pilna kultūrinės veiklos, kurią ir pats kalbininkas mėgo ir puoselėjo.

Kaip pernai, taip ir šiais metais, gegužės 30d. pirmieji startavo tautodailininkai. Šešiolika Šakių rajono tautodailininkų bendrijos „Dailius“ narių susibūrė į kūrybines dirbtuves, tautodailininkų dirbiniai papuošė J. Jablonskio tėviškę.

Antrasis projekto „Vasara Jono Jablonskio tėviškėje“ renginys – Kanklininkų sambūris.

Kanklių muzikos entuziastė, Griškabūdžio kultūros centro folkloro ansamblio „Nova“ vadovė Nijolė Černevičienė pakvietė vaikus ir jaunimą pažinti tradicinį kankliavimą, subūrė jau grojančius kanklėmis ir dar tik norinčius išbandyti šį instrumentą, išgirsti ir pamėgti jo skambesį. Kanklininkų sambūrio paskutinę dieną vainikavo jaunųjų kanklininkų koncertas, kuriame darniai nuskambėjo kanklininkų himnas ir jau stovykloje išmoktos mūsų krašto melodijos. O liepos 4 d. į „Romansų popietę“ Jablonskynėje klausytis romansų rinkosi šio žanro gerbėjai. Jautrias dainas ir lyriškas melodijas susirinkusiems dovanojo atlikėjai iš Vilkaviškio, Barzdų, Šakių bei Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorė Larisa Kalpokaitė.

Saulėtą rugpjūčio 8-osios popietę Jablonskynės prieigose žiūrovai, įsitaisę šimtamečių ąžuolų paunksmėje, pasinėrė į tikrą teatro magiją. Kaip sakė šventės vedėja Rugilė Guzovijūtė-Mekšriūnienė, teatras it instrumentas, per kurį mes galime pažinti save bei pasaulį.

Renginį pradėjo senas teatro tradicijas puoselėjantis Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatras, suvaidinęs šmaikščią S.Kapnio komediją „Plutelė ir pelės“ (režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė). Tai istorija apie meilę ir pinigus. Pasiturinčioje Adulių šeimoje auga dvi atžalos Liulė ir Mikas, kurių širdis pavergė tuose pačiuose namuose dirbantys samdiniai Juozas Plutelė ir Zita Skarutė. Adulienė dukrai parinkusi jaunikį – našlį Povilą Gumbrą. Ar laimėjo širdis, ar noras praturtėti – tai galėjo sužinoti tik žiūrovai. Šis teatras veikia nuo 1958 metų, kolektyvas aktyviai dalyvauja Klojimo teatrų krivūlėse, festivaliuose, teatrų šventėse, kurios vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir Punske, dominuojantis kolektyvo žanras – komedija.

„Pas jus visada gera sugrįžti. Ačiū, Mindaugai, kad mus pasikvietei, kad mes išlaikome tą teatrinę draugystę ir bendrystę“, – dėkojo J. Malinauskaitė-Vektorienė.

Susimąstyti žiūrovus privertė Panevėžio rajono Ramygalos kultūros centro mėgėjų teatras „Ąžuolynė“, vadovaujamas režisierės Audronės Palionienės, parodęs spektaklį „Laiko lašai” (pagal P. Širvio kūrybą). Aktoriai pasakojo skausmingą mūsų tautos dainiaus gyvenimo istoriją per jo prisiminimus, poeziją, dainas.

Žiūrovai negailėjo plojimų Rietavo savivaldybės kultūros centro mėgėjų teatro režisieriaus Vinco Andriuškos spektakliui Z. Przybylskio „Neprieštarauk“. Šio teatro aktoriai „pavaišino“ visus smagia humoro doze, už tai žiūrovai atsilygino plojimais. Šis mėgėjų teatras – nuolatinis teatro švenčių „Mažoji Kauno rampa“, „Atspindžiai”, „Pastogė“ dalyvis. O kiek spektaklių pastatyta... Ir Žemaitės „Piršlybos“ ir „Stebuklingas daktaras“, ir Keturakio „Amerika pirtyje“, ir B. Sruogos „Pagunda“, Moljero „Skapeno klastos“ ir kt.

Artėjant vakarui į siaubo pasaką „Apie vėles, žemėj klajojančias“ žiūrovus pasinerti pakvietė profesionalių aktorių duetas – Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė. Tai istorija apie žmogų, norėjusį apgauti pačią mirtį ir bandantį įminti Dievo sukurto pasaulio paslaptis.

Kalbinti aktoriai tvirtino, kad Jablonskynėje ypatinga aura, jie čia ne tik iš naujo patiria scenos jaudulį, bet pasidalina su publika savo mintimis, išgyvenimais.

Renginį papuošė šaunūs ir gyvybingi Griškabūdžio kultūros centro kapelos muzikantai, vadovaujami Valdo Sinkevičiaus.

Projektą „Vasara Jono Jablonskio tėviškėje“ iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šakių rajono savivaldybė.

Projekto vykdytojas ir šventės organizatorius Griškabūdžio kultūros centras žada, kad ir kitą vasarą į Jablonskynę sugrįš kūrėjai, muzika ir teatras.

„Draugo“ inf.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos