Antradienį Sintautų bendruomenė pakvietė Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną švęsti prie miestelio paplūdimio. Kartu su Kelmės romuvos vaidila Valdu Rutkūnu kūreno ugnį, atsisveikino su astronomine vasara.

Rudens lygiadienis – metas, kai dienos trukmė trumpam susilygina su nakties, ir šiauriniame Žemės pusrutulyje prasideda astronominis ruduo. Apie lygiadienį gamtoje vyksta ir daugiau svarbių pokyčių: smarkiai atvėsta ežerų vanduo, ištinka pirmosios gilios šalnos, baigiasi masinis paukščių traukimas į pietus, miške prasideda kanopinių žvėrių vestuvės – ruja.

 

„Baigėsi vasara, ji buvo labai dosni Lietuvai ypač gausiu javų derliumi. Džiaugiuosi, kad radote laiko ir jėgų ateiti į šventę. Šventės reikalingos, kad mes vieni kitiems primintume, jog visų pirma esame lietuviai, viena tauta. Šventėse lietuviai atstatydavo jėgas, sustojus ratu dainuojant ir ratelius sukant“, – kalbėjo svečias ir uždegęs šventinę ugnį kvietė visus kartu sudainuoti sutartinę „Dijūta, kalneli“, vėliau apie šventinę ugnį miestelio jaunimas apnešė Derliaus nuėmimo pabaigtuvių vainiką.

„1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Kalavijuočių ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė“, – pasakojo svečias ir pridūrė, kad 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai rugsėjo 22-ąją, Saulės mūšio dieną, paskelbė Baltų vienybės diena.

Saulei ir dievams už skalsą, derlių ir kitas vasaros gėrybes, kaip nuo seno įprasta, aukodavo ožį. Sintautų miestelio jaunimas iš šiaudų padirbdino nediduką oželį, kuris giesmėm apgiedotas ir gražių apeigų palydėtas kaitriame lygiadienio lauže dangun išrūko.

Prie Rudens lygiadienio šventinės ugnies susitelkę, jos dalyviai dar ilgai vakarojo, vaišinosi čia pat išvirta sriuba ir pasitiko tikrąją rudens pradžią.

„Draugo“ inf.