baneris leidinys

lansbergis vytautas
Kalbininko Jono Jablonskio anūkas prof. Vytautas Landsbergis kalbėjo, kad muziejus turi būti gyvas ištisus metus, siūlo rengti edukacines pamokas moksleiviams bei svarsto čia pastatyti paminklą seneliui. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį ketvirtadienį kalbininko Jono Jablonskio tėviškėje Rygiškių kaime (Griškabūdžio sen.) apsilankė būrys garbių svečių, tartasi dėl sodybos įveiklinimo, aptartos būsimos ekspozicijos, skirtos J. Jablonskio atminimui, vizijos. Po Jablonskynę pavaikščioti jau seniai norėjęs atvyko ir J. Jablonskio anūkas, prof. Vytautas Landsbergis, kuris užsiminė, kad čia galėtų veikti lituanistinis centras.
 
Apie Rygiškių kaime esančios kalbininko J. Jablonskio tėviškės įveiklinimą diskusiją kėlė dar Kalbos dienos metu rugsėjo mėnesį kraštietė, humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Čepaitienė. Praėjusį ketvirtadienį diskusija persikėlė į Jablonskynę: pasikalbėti, kaip kalbininko tėviškę išlaikyti gyvybingą ir patrauklią, atvyko visos suinteresuotos pusės –  rajono meras Edgaras Pilypaitis, rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė, šios diskusijos iniciatorė G. Čepaitienė, buvusi savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Papievienė, J. Jablonskio proanūkė Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė, muziejininkai bei kultūrininkai. Priminsime, kad J. Jablonskio sodyba turi net tris šeimininkus: čia kultūrinę veiklą vykdo Griškabūdžio kultūros centras, Zanavykų muziejus rengiasi atnaujinti ekspoziciją, o sodybos teritoriją prižiūri Griškabūdžio seniūnija.

Susitikimo pradžioje Griškabūdžio kultūros centro direktorius Mindaugas Kriaučiūnas svečiams papasakojo apie čia vykstančias įvairias veiklas, daugiausiai šiltu metų laiku – dailininkų suėjimus, kanklininkų stovyklas, arbatos, teatrų šventes. Visi šie renginiai ir pritraukia į Jablonskynę lankytoją. Svečiams pasiteiravus, ar apskritai saugu yra laikyti eksponatus Jablonskio sodyboje, šis patikino, kad objektas yra saugomas saugos tarnybos, yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

„Norėtume sodyboje esantį kluoną ateityje taip pat sutvarkyti ir įveiklinti, kad jame galėtų vykti ne tik teatro renginiai, bet ir knygų pristatymai, koncertai. Būtų ir atlikėjui, ir žiūrovui stogas virš galvos, nes šiandien dažnai rengiami renginiai lauke priklauso nuo oro sąlygų“, – tokia sodybos vizija dalinosi M. Kriaučiūnas.

Jis dar patikslino: kuomet nevyksta Jablonskynėje renginiai ar veiklos, dažnai žmonės iš anksto kreipiasi į kultūros centrą ir tariasi dėl atvykimo į tėviškę. Tiesa, susitikime dalyvavęs kraštietis, muziejininkas Vingaudas Baltrušaitis paminėjo, kad kai jis vasaros pabaigoje apsilankė Jablonskynėje, nerado jokios informacijos, nurodančios telefonų numerius, todėl pavaikščiojo po sodybą ir išvyko.

Sodybos vizija

Dabartinė ekspozicija, kurioje eksponuojami moksliniai darbai, kalbininko šeimos ir giminės nuotraukos, įrengta tik viename senosios trobos gale, kitame gale patalpos tuščios, išsikrausčius anksčiau sodybą prižiūrėjusiam ir čia gyvenusiam Juozui Gliosui. Todėl svarstyta, kad galbūt sodyboje vasarą galėtų nuolatos dirbti Griškabūdžio kultūros centro darbuotojas.

Pasak Zanavykų muziejaus direktorės Rimos Vasaitienės, muziejus konsultuojasi su specialistais iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ir rengia ekspozicijos, skirtos J. Jablonskiui, atnaujinimą. Kaip minėjo įstaigos vadovė, tam reikalingos lėšos, todėl norisi aiškumo, kokia ekspozicija galėtų būti, kuri erdvė kam būtų skiriama, kad muziejus galėtų teikti projektą Lietuvos kultūros tarybai dėl lėšų skyrimo.

„Šiandien mes turėtume apsispręsti, į ką mes orientuojamės – ar daugiau į lankytoją vasaros metu, ar norėtume, kad tėviškė-muziejus būtų gyvas ištisus metus. Tuomet jau reikalingi didesni finansai ir žmogiškieji ištekliai. Šiandien mes turime priimti sprendimą ne tik kaip sodybą įveiklinti, kadangi čia nėra šildymo, turime ieškoti galimybės, kad žmonės pirmiausiai čia galėtų ateiti, kad jiems būtų komfortabilu“, – kalbėjo R. Vasaitienė.

Ekspozicijoje – J.Jablonskio ryšiai

Prof. V. Landsbergis išsakė nuomonę, jog Jablonskynėje galėtų būti įkurtas lituanistinių susitikimų centras. Dar platesnę J. Jablonskio tėviškės įveiklinimo viziją mato muziejininkas V. Baltrušaitis – ateityje galėtų būti atstatyti visi ūkiniai pastatai.

„Aš neatsivežiau vizijų, man rūpi J. Jablonskio sodyba, nes mes kalbame, rašome jo kalba. Matau, kad jūs jau turite vizijų. Ar galima padaryti, kad čia būtų nuolat veikiantis muziejus? Manau, kad norint sodyboje dar pastatyti ir daugiau pastatų ir juos dar pritaikyti veiklai, reikia ieškoti kišenės, kuri finansuotų. Viskas priklauso nuo vietos žmonių ir valdžios, kiek yra suinteresuotumo ir entuziazmo čia turėti gyvesnį objektą“, – tokiomis mintimis dalijosi prof. V. Landsbergis.

Jis išsakė ir daugiau minčių, kokia veikla galėtų vykti J. Jablonskio tėviškėje – edukacinės pamokos moksleiviams pagal mokymosi programą, kuomet Lietuvos moksleiviai lankytų žymių Zanavykijos žmonių gimtines. Anot svečio, ekspozicijoje turėtų atsispindėti J. Jablonskio ryšiai, ypač su Vincu Kudirka.

„Galėtume čia parodyti tarpasmenybinius santykius: Jablonskis – Kudirka, Jablonskis – Žemaitė, Jablonskis – Petkevičaitė-Bitė. Tuomet jis atsiskleistų ne tik kaip kalbininkas, dažnai Jablonskį matome gana siaurai“, – profesoriui pritarė G. Čepaitienė.

Susitikimo dalyviai įsidiskutavo, kaip įrengti ekspoziciją, kad ji sudomintų moksleivius, pasak prof. V. Landsbergio, galbūt edukacinių pamokų metu jie galėtų rašyti ant grifelinių lentelių ir pan.

„Mykolas Krupavičius yra pasakęs, kad atgimusi naujųjų laikų Lietuva pastatyta ant keturių kertinių akmenų. Tai Basanavičius, Kudirka, Maironis ir Jablonskis“, – apie J. Jablonskio atminties išsaugojimą kalbėjo profesorius.

Kuo keisti stogą?

Į pokalbį įsijungusi rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkė R. Rauktienė pabrėžė, kad visos siūlomos idėjos dėl sodybos įveiklinimo yra geros. Anot jos, jei savivaldybė skirs dėmesį tik vienam kultūros objektui – nukentės kiti rajono kampeliai, kurie taip pat pilni garbių, talentingų žmonių. Rajono meras E. Pilypaitis pasakojo, kad kalbėjo ir su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Rūta Kačkute apie galimybę, jog Jablonskynė galėtų tapti jų padaliniu.

„Nacionalinis muziejus negalvoja apie teritorinę plėtrą, bet siūlė metodinę pagalbą ir konsultacijas. J. Jablonskis yra nacionalinio mąsto asmenybė ir palikti vien ant savivaldos pečių, manau, tai nėra labai sąžininga“, – svarstė meras.

Iškilo diskusija ir dėl Jablonskynės namo stogo – praėjus septyneriems metams, kuomet iš europinių lėšų buvo vykdoma stogo rekonstrukcija ir jis uždengtas šiaudais, šiandien dalis stogo apaugusi samanomis. Pasak M. Kriaučiūno, galvojama pakeisti skiedriniu stogu. Tačiau diskusijos dalyviai nepriėjo prie vieningos nuomonės, kuo stogą reiktų dengti, juolab kad trūksta tikslios informacijos, koks buvo autentiškas namo stogas.

A. Papievienė užsiminė ir apie vyšnių sodo atsiradimo idėją Jablonskynėje, šią mintį pasiūlė G. Čepaitienė, suradusi informaciją apie vyšnyną J. Jablonskio gimtinėje, Kubilėlių kaime.

Prof. V. Landsbergis norėtų pastatyti Jablonskynėje granitinį akmenį senelio atminimui.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos