baneris leidinys

pleneras donelaitis
Plenero „K. Donelaičio paletė“ dalyviai ir organizatoriai pasidžiaugė, kad galėjo pajusti, kur gyveno ir kūrė Kristijonas Donelaitis ir kad paroda pagaliau pasiekė Šakius. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Antradienį Šakių kultūros centro galerijoje atidaryta tarptautinio dailininkų plenero „K. Donelaičio paletė“, pernai rudenį vykusio Karaliaučiaus srityje Tolminkiemyje (Čistyje Prudy), Kristijono Donelaičio muziejuje, paroda.

Dar praėjusių metų rugsėjo 23–29 dienomis po aštuonis menininkus iš Lietuvos ir Rusijos Federacijos Tolminkiemyje (Karaliaučiaus sr.) esančiame K. Donelaičio memorialiniame muziejuje dalyvavo plenere „K. Donelaičio paletė“. Pleneras yra viena iš projekto „Kultūros paveldas pasienyje – turizmui ir bendradarbiavimui“ dalių. Projekto įgyvendinimo metu numatyta rekonstruoti XVIII a. ir K. Donelaitį menanti buvusi bažnyčia bei gyvenamasis kunigo namas Tolminkiemyje ir dvaro svirnas Kiduliuose.

Vienerius metus su projektu dar dirbo buvusi rajono administracijos Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė, parodos atidarymo metu ji kalbėjo, kad šis projektas mums, lietuviams, yra ypatingas.

„Galėjome prisiliesti prie Donelaičio, mūsų lietuviškų šaknų, pirminio poetinio žodžio, parašyto hegzametro metodu. Mane labai nustebino ir Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejus, kuris tikrai daug skyrė dėmesio Tolminkiemyje ir Donelaičiui, buvo išleista puiki knyga“, – kalbėjo A. Papievienė.

Ji kvietė ir plenere dalyvavusius mūsiškius dailininkus Lolitą Rūgytę, Audronę Vorevičienę, Birutę Jakštienę-Šniaukštienę bei kraštietį Joną Daniliauską pasidalinti įspūdžiais apie plenerą.

L. Rūgytė pasidžiaugė, kad paroda pagaliau pasiekė Šakius, o apie dalyvavimą plenere kalbėjo, kad ją apėmė didžiulis kūrybinis įkvėpimas, atsidūrus toje vietoje, kur gyveno K. Donelaitis.

„Kurti man sekėsi labai lengvai, nereikėjo ieškoti kažkokių motyvų, vaikščioti ar giliai mąstyti. Savaime mintys plaukė, signalizavo pati aplinka. Man asmeniškai buvo labai gilu, prasminga pabūti šiame plenere. Aš tiek daug sužinojau apie Donelaitį“, – įspūdžiais dalinosi J. Rūgytė.

A. Vorevičienė pripažino, kad jai kūrybinės mintys dėliojosi sunkiau, nes į drobę nesinorėjo perkelti vien realistinių vaizdų. Pažiūrėti labiau perkeltine prasme jai padėjo Donelaičio kūrybos skaitymas. Ji pasidžiaugė, kad susipažino su Karaliaučiaus krašto žmonėmis, menininkais, buvo svetingai priimti.

Kraštietis J. Daniliauskas pastebėjo, kad Mažoji Lietuva keičiasi. Pirmiausiai pastebėjo pagerėjusią kelių infrastruktūrą, tačiau tvirtino, kad visgi muziejuose (jie aplankė Gumbinės (Gusevo) muziejų) trūksta modernumo, dvelkia sovietmečiu. Jis paskutinį kartą Karaliaučiuje (Kaliningrade) buvo lankęsis septintajame dešimtmetyje.

„Man pleneruose visuomet lyg ir laiko pritrūksta. Aš apvaikščiojau tą Tolminkiemį, čia kolūkio centras įsikūręs, kooperatyvai kuriasi, oligarchai iš Maskvos. Pastebėjau, kad kolegos dailininkai kiek kitaip žiūri į tą natūrą, išsitraukė molbertą ir tapo. O mums norėjosi apmąstyti, kiek kitaip pasižiūrėti į Donelaitį“, – pasakojo kraštietis.

Kiekvieno dailininko santykis su K. Donelaičiu, žeme, kurioje jis gyveno ir kūrė, – kitoks. J. Daniliausko darbe našlių namo, kurį K. Donelaitis čia pastatė, fragmentas, J. Rūgytės drobėje – Tolminkiemio bažnyčia, vienas iš A. Vorevičienės darbų – „Išsaugotos mintys“. Trisdešimt keturiuose dailininkų darbuose – K. Donelaičio portretai, Čistyje Prudy gyvenvietės gamta, muziejaus pastatai ir kita.

Kaip pastebėjo į parodos atidarymą atėjęs dailininkas Algimantas Vorevičius, abiejų šalių dailininkų tapyba skiriasi. Anot jo, tiesiog skiriasi pasaulio matymas ir meno supratimas.

Dailininkus pasveikino ir K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, jo ir kitų Lietuvos rašytojų, dailininkų, politikos veikėjų iniciatyva 1992 m. draugija buvo atkurta. Svečias prisiminė, kiek reikėjo minti Vyriausybės slenksčius, kad projektui būtų skirtos lėšos. G. Skamaročius ir pasiūlė Šakiams tapti projekto partneriais.

„Dėkoju už tai, kad galiu matyti Donelaitį šiandien. Šia paroda mes tarsi galime arčiau savęs pritraukti patį Donelaitį, Tolminkiemį. Noriu priminti, kad ir pati paroda iki Šakių sunkiai važiavo. Manau, kiek galima, turime sienas atidaryti ne tam užkratui, bet kultūros, meno virusui, kuris jungia abejas šalis“, – džiaugėsi svečias ir pridūrė, kad K. Donelaičio poema „Metai“ neseniai buvo išversta ir į graikų kalbą, tai aštuonioliktoji kalba.

Paroda Šakiuose veiks iki gruodžio 4 d., po to keliaus į Marijampolę.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos