Kelionę pradeda 2021-ųjų Šakių kalendorius

sakiu kalendoriai
22-asis gausiai iliustruotas Šakių kalendorius išleistas tūkstančio egzempliorių tiražu. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, skaitytojus pasiekė jau 22-asis kasmetinis Šakių kalendorius, kurį rengia Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Tiesa, Trijų karalių rankomis pavartyti kalendorių, nušviečiantį krašto įvykius, pasakojantį apie gyvuosius ir išėjusius kraštiečius, šiemet buvo kviečiama virtualiai, klausantis ir kraštiečio saksofonisto Žvaigždenio Endriukaičio.

Geras jausmas apima matant, kas puošia kalendoriaus viršelį – tai Šakių meno mokyklos moksleivių skulptūra „Vėtrungė“, sukurta mokyklos 60-mečiui (viršelio ir fotografijų autorius Vidas Venslovaitis).

Lydėdama kalendorių pas skaitytojus viena iš jo sudarytojų Lina Eringienė sako: „Kas mes be istorijos ir atminties? Dykra be ženklų. Dvidešimt dveji metai tuos ženklus statome Šakių kalendoriuje. Jis jau turi savo istoriją. Didžiojoje Lietuvoje prieš 175-erius metus pirmąjį kalendorių lietuvių kalba parengė ir išleido Laurynas Ivinskis.“

Verčiant Šakių kalendorių, tradiciškai pirmuosiuose puslapiuose rajono ir miesto vadovų, dvasios tarnų mintys ir linkėjimai. Šakių seniūnas Dalius Jasevičius, klausiamas, kuo mes galime papuošti savo gimtuosius Šakius, Zanavykiją, atsako taip: „Tai gražiais žmonių tarpusavio santykiais, veiksmų darna, pagarba ir meile vienas kitam.“ Jis kviečia šiais metais būti vieni kitiems atlaidesniems, tolerantiškesniems.

Daug vietos kalendoriuje skirta Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijos 220 metų sukakčiai. Nors jau 1689-aisiais Šakiuose buvo medinė koplyčia su devyniais langais ir vienu altoriumi, tačiau parapija įkurta tik 1801 metais. Parapijos klebonas Vytautas Antanas Matusevičius ragina apmąstyti parapijos praeitį, įvertinti dabartį, kad apkabintų viltinga ateitis.

„Parapija vienija įvairius žmones. Būtent čia, konkrečioje bendruomenėje, žmogus pradeda savo kaip Dievo vaiko, tikinčiojo kelionę“, – sako Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas.

Kalendoriuje pristatomos tikinčiųjų bendruomenės, organizacijos ir draugijos. Pasakojama apie Šakių parapijos Šventojo Rašto grupelę, kurioje meldžiamasi, skaitomas Šventasis Raštas, dalijamasi jo įžvalgomis ir savo patyrimais. Taip pat pristatomas Šakių dekanato šeimos centras, kuris rengia sužadėtinius santuokai.

Primenamos kalendoriuje ir žymesnės Lietuvos, Lietuvos žmonių ir, aišku, Šakių krašto žymesnių žmonių sukaktys. Šiemet garbų 80-ties metų jubiliejų pasitinka poetė, mokytoja, kalendoriaus redaktorė Onutė Jasinskienė, 90-metį – visuomenės veikėjas, naumiestietis Romas Treideris, kovo 30d. garbaus 95-mečio proga eisime pasveikinti Joną Bosą... Minėsime išėjusiuosius: dainininkės Beatričės Grincevičiūtės 110-ąsias, lakūno, pulkininko Jono Liorento 120-ąsias gimimo metines. Beje, šie metai Šakių rajone paskelbti J. Liorento ir jo sesers, lakūnės, parašiutininkės Antaninos Liorentaitės metais.

Turtingas 2021 m. kalendorius poetinio žodžio kūrėjų – Danutės Aniulienės, Kristinos Dabrilaitės, Marytės Rastupkevičiūtės, Ritos Mockeliūnienės, Onutės Jasinskienės, Birutės Danielienės (iš viso 36 kūrėjai) – eilėmis ir kūryba.

Išliko tradicinės rubrikos „Zanavykutis“, „Po žodžio ženklu“, „Pažmonys“. Atsirado ir naujų – rubrikoje „Su Jono Jablonskio žodžiu“ pasakojimai apie griškabūdiečius: pirmas – apie mokytoją Violetą Briaukienę, kurios gyvenimo kelias ilgam stabtelėjo Griškabūdyje.

„Mokytoja, jūs visai nepasikeitusi!“ – tokia V. Briaukienei skirta frazė iš buvusių mokinių lūpų skambėjo švenčiant gimnazijos jubiliejų.

O rubrikoje „Iš sidabrinių klevų alėjos“ pasakojama apie Gegaudiškio kraštą ir žmones: apie mokytoją, kraštotyrininkę, gelgaudiškietę Danutę Vaičaitienę, kuri surinko kraštotyrinę medžiagą ir išleido knygą „Pajotijo kaimas“. Beje, Gelgaudiškio „Šaltiniui“ šiemet 55-eri.

Dar vienoje naujoje rubrikoje („Ten kur Jotulė ir Nyka“) pasakojimas apie nuo Kriūkų krašto kilusią mokytoją Vidą Masteikienę – technologijų mokytoja su auklėtiniais mokykloje suorganizavo pirmąjį kermošių, kuris tapo tradiciniu pavasario renginiu. V. Masteikienės iniciatyva 2013 m. susikūrė moterų vokalinis ansamblis „Dorė“.

Turtina straipsniai apie Lukšių ir Kriūkų seniūnijų seniūnus, šiemet švęsiančius garbingus jubiliejus – Vidą Cikaną bei Oną Rakauskienę, gyvenančią Gerdžiūnuose, kaime, kuris šiemet minės 400 metų jubiliejų.

463 puslapių Šakių kalendoriuje – pusantro šimto straipsnių, jų autoriai pasakoja šviesias ir prasmingas krašto ir jo žmonių istorijas.

„Metai. Kokie jie bebūtų, laikrodžių rodyklės ir kalendorių datos juos skaičiuoja. Metai eina. O gal tik mes vis lipame ir lipame per jų slenksčius? Tarp slenksčių reiškiniai, įvykiai, darbai, kūryba. Tarp slenksčių – gyvenimai. 2021 m. Šakių kalendorius pradeda savo kelionę. Viliamės, kad ji praturtins jūsiškę. Dalinamės atmintimi“, – sako Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė.

Meniškai kalendorių apipavidalino dailininkai, rajono moksleiviai, tautodailininkai.

Užvertus kalendorių, ketvirtajame viršelio puslapyje puikuojasi miesto skvere augantis ąžuolas, Šakių tautininkų, jaunalietuvių ir šaulių organizacijų pasodintas 1938 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos garbei.

Kalendoriaus leidėjai atsisveikina iki kito malonaus pasimatymo, kuris bus lygiai po metų, sausio 6-ąją dieną.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.