Dienos šviesą išvydo dar viena Zanavykų muziejaus parengta knyga „Zanavykų krašto sodybų architektūra“. Šis leidinys – tarsi rašytinis paminklas nykstančioms senoms mūsų krašto sodyboms.

 

Pasak muziejininkų, įsigiję senas sodybas, naujakuriai retai kada vertina medinius trobesius – ūkininko rankomis su nuoširdžiu rūpesčiu statytą šeimos stubą. Skuba ją savaip perstatyti, panaudodami ne itin derančias šiuolaikines medžiagas, neatsižvelgdami į susiklosčiusias vietos statybų tradicijas.

Zanavykų muziejus, puoselėdamas norą išsaugoti senąjį medinį architektūrinį kaimų paveldą, 2019 m. parengė projektą „Zanavykų krašto sodybų architektūra“.

Muziejaus direktorė Rima Vasaitienė pasakojo, kad pirmieji bandymai fiksuoti ir aktualizuoti sparčiai nykstantį ir autentiškumą prarandantį architektūros paveldą prasidėjo dar 2011 m. Po ekspedicijų į Lekėčių seniūnijos Jančių, Kuro, kitus aplinkinius kaimus buvo nuspręsta išleisti leidinį, atspindintį Zanavykų krašto sodybų architektūrą. Gavus dalinį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, 2019–2020 metais buvo atnaujintos ekspedicijos po Šakių rajono seniūnijas: Barzdų, Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Kidulių, Kriūkų, Kudirkos Naumiesčio, Lukšių, Plokščių, Sintautų, Slavikų, Sudargo, Šakių, Žvirgždaičių. Lankytasi geriausiai išlikusiose sodybose, kurias nurodė vietos kultūros darbuotojai, bendruomenių atstovai.

Ekspedicijų metu surinkta medžiaga susisteminta, leidiniui atrinkti būdingi šiam kraštui vaizdai: vienkiemiai kraštovaizdyje, tradiciniai sodybos pastatai, įdomesni konstrukciniai mazgai, fasadų, langų, durų apdailos ir puošybos detalės, kiemo, smulkiosios architektūros elementai.

Leidinio pradžioje pateikiama bendra Zanavykų krašto sodybų architektūros istorinės raidos apžvalga. Knygos autorė dr. Rasa Bertašiūtė remiasi ne tik projekto metu vykdytų ekspedicijų medžiaga, bet ir ilgamete tradicinės architektūros tyrimų patirtimi.

„Tikimės, kad leidinys bus įdomus specialistams ir plačiajai visuomenei, pasitarnaus ir lyginamuosiuose pažintiniuose tyrinėjimuose, siekiant atskleisti Lietuvos etnografinių regionų bendrumus bei skirtumus, padės suprasti statybos tradicijų raišką ir procesus, vykstančius šiandienos kintančio kaimo aplinkoje“, – sako R. Vasaitienė.

Už pagalbą rengiant leidinį muziejininkai nuoširdžiai dėkoja kultūros darbuotojams, mokytojams, bibliotekininkams, kraštotyrininkams, vietos bendruomenės žmonėms. Už bendradarbiavimą, iniciatyvos palaikymą ir leidinio gimimą – dr. Rasai Bertašiūtei, už pastatų įamžinimą ir kokybiškas nuotraukas – fotomenininkams Živilei ir Arūnui Puodžiukams.

Tai trečiasis toks Zanavykų muziejaus leidinys, 2016 m. išleista knyga „Zanavykų krašto metaliniai kryžiai“, o 2019 m. – „Tekstilės lobiai Zanavykų krašto bažnyčiose“.

„Draugo“ inf.