Atrodo, kad slavikiečiai pagaliau turės patalpas kultūros renginiams: visoms suinteresuotoms pusėms praėjusį ketvirtadienį dar kartą suėjus ir pasikalbėjus, priimtas sprendimas tokias patalpas įrengti Slavikų mokykloje, tiesa, naudojant minimalius materialinius išteklius.

Slavikų bendruomenė ir rajono vadovai ne kartą diskutavo, kur įsikurti kultūros įstaigai. Slavikų kultūros namų kapitalinio remonto buvo atsisakyta pačios rajono tarybos sprendimu, matant, kad investuoti daugiau kaip 100 tūkst. eurų yra neracionalu. Buvo svarstyta Slavikų laisvalaikio salės, kuri yra Šakių kultūros centro padalinys, veiklą perkelti į seniūniją, padarant čia remontą ir pritaikant renginiams mažą seniūnijos salę. Tačiau Slavikų seniūnu tapus Valdui Dumčiui nuo seniūnijos salės kapitalinio remonto buvo susilaikyta, seniūnas svarstė kultūrinių renginių organizatorę Renatą Baltrušaitienę (ji kartu ir bendruomenės centro pirmininkė – red. past.) perkelti į ištuštėjusias Slavikų mokyklos patalpas. Dar praeitais metais savivaldybės taryba patenkino Šakių kultūros centro prašymą perduoti Slavikų laisvalaikio salei nenaudojamas patalpas, esančias Slavikų mokykloje. Iki šiol Slavikų laisvalaikio salei nebuvo priskirtos jokios patalpos.

Praėjusį ketvirtadienį visos suinteresuotos pusės atvyko apžiūrėti Slavikų mokyklos patalpų. Tiesa, prieš tai Šakių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Aistė Bakaitė, laikinai einanti ir įstaigos vadovės pareigas, pateikė preliminarią sąmatą, kiek atsieitų Slavikų laisvalaikio salės remontas ir pritaikymas kultūros reikmėms. Prašoma suma – per 57 tūkst. eurų. Suma išties nemenka, tačiau buvo norima suremontuoti ir salę, darbo kabinetą, pakeisti grindis ir duris. Tokie buvo kultūros darbuotojų užmojai.

Administracijos vadovams, kultūros atstovams bei Slavikų seniūnui Valdui Dumčiui apžiūrint mokyklos patalpas, kilo nemenka diskusija.

„Reikia į viską žiūrėti realiai. Jei Šakių kultūros centrui skirtų kokius šešis tūkstančius eurų, tuomet seniūnija savo pajėgomis ir atliktume remonto darbus. Apšiltinam sienas, kol kas grindims nieko nedarom“, – siūlė seniūnas.

Slavikų laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorės R. Baltrušaitienės manymu, tokių lėšų nepakaktų. Ji tvirtino, kad grindys net siūbuoja ir jų remontas yra reikalingas.

„Lentose yra plyšių, jeigu jaunimas sportuodamas ar renginių metų žmogus įlūš, koja kažkam triukšt, kaltas bus kultūros centras“, – svarstė R. Baltrušaitienė.

Realistiškai kalbėtis kvietė ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Redas Juškaitis, jis kėlė klausimą – bus investuota 57 tūkst. eurų, o kiek sale pasinaudos žmonių? R. Baltrušaitienė aiškino, kad sale naudosis ir moksleiviai, ir jaunimas joje sportuos, nes liks krepšinio lankai. Anot jos, pernai vyko 22 kultūriniai renginiai, į renginį atvyksta maždaug iki 50 žmonių.

„Šiandien atvykę čia pamąstykim, ką galim padaryti čia tokiom minimaliom išlaidom. Ir anksčiau buvo kalbėta, kad apšiltinam tik sienas, lubas, keičiam duris. Darbus pasidaro savom jėgom seniūnija, o mes tik nuperkam medžiagas. O kada pradeda augti apetitas, tai sumos išauga iki 57 tūkst., tuomet pradedi galvoti, ar tai yra svarbiausias objektas rajone...“ – kalbėjo R. Juškaitis.

A. Bakaitė teiravosi, ar už tuos šešis tūkstančius įmanoma padaryti minėtus darbus, R. Juškaitis pažadėjo: jeigu ir trūks 2–3 tūkst. eurų, savivaldybė pridės.

Slavikų seniūnas V. Dumčius patikino, kad seniūnijos darbo jėgos užteks, pažadėjo, kad galbūt nuo vasario pradžios darbai galėtų prasidėti. Anot seniūno, ir tą sulūžusią grindų lentą pamatę darbininkas pakeis.

R. Baltrušaitienė rūpinosi, o kuo salė galėtų būti apšildoma. Ir šiuo klausimu seniūnas V. Dumčius metė gelbėjimosi ratą – žadėjo pasikalbėti su vienu rėmėju ir išspręsti šitą klausimą. Efektyviausia būtų įrengti oro siurblius.

Numatomą tvarkyti salę apžiūrėjo ir savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus specialistas Vytautas Mauza. Buvo nutarta apšiltinti salės lubas, sienas, pakeisti įėjimo duris, už rėmėjo lėšas įrengti apšildymą. Pasak R. Baltrušaitienės, reiktų įrengti ir uždarą tambūrą prie durų, nuspręsta ir čia pažiūrėti racionaliau: vietoj siūlyto stiklinio (už 7 tūkst. eurų) seniūnas pasiūlė pagaminti tiesiog stoginę iš turimos medienos, tai, anot jo, derėtų prie medinio pastato. Administracijos direktorius Dainius Grincevičius patarė nepamiršti įrengti ir pandusą.

R. Baltrušaitienė pasiteiravo ir dėl jiems labai reikalingo sandėliuko – kur galima būtų susidėti kėdes, ji pasiūlė šiek tiek paremontuoti greta salės esantį priestatėlį, buvusią mokyklos katilinę, tačiau šio sumanymo atsisakyta. Mokyklos patalpose yra nenaudojama vaikų rūbinė. Čia ir galės kultūrininkai susidėti apie 70 turimų kėdžių.

Pagalvota ir apie kabinetą darbuotojams, apžiūrėta viena laisva mokyklos klasė, nutarta atlikti tik kosmetinį patalpų remontą, ir jį žadėjo padaryti seniūnas. Pasak R. Baltrušaitienės, turimai garso aparatūrai reikalinga pastovi temperatūra, todėl svarstyta, kaip patalpą apšildyti. Šiuo metu čia stovi įrengta krosnis, iškilo klausimas, kas ją kūrens – ar mokyklos darbuotojas kurs kultūros įstaigai? Pasak administracijos direktoriaus, gal tiesiog reikia tik pasikalbėti.

Mokyklos priestate-sporto salėje ir anksčiau kartu su mokykla kultūros darbuotoja bei bendruomenė rengdavo Kovo 11-osios, Vasario 16-osios ir kitus renginius. R. Baltrušaitienė, žvelgdama į  mokyklos priestatą, kuriame įsikurs kultūra, į pastato išorėje jau išlinkusias sienas, tyliai atsiduso: „Ar ilgai jis čia stovės?..“  

Daugiau bendrauti tarpusavyje slavikiečiams linkėjo ir administracijos direktorius. Šie pasižadėjo palikti nesantaiką už brūkšnio.