Tiek ankstesniuose, tiek dabartiniuose tapytojos Rimutės Amonienės darbuose – autorės sielos trupinėlis, fantazija ir mintys, spalvomis perteikta emocija. „Draugo“ archyvo nuotr.
Griškabūdžio kultūros centras pakvietė virtualioje parodoje pasigrožėti ilgametės dailės studijos vadovės, tautodailininkės Rimutės Amonienės paveikslais. „Tapyba – tai vaizdų kalba: matymas akimis ir pajautimas širdimi“, – sako parodos autorė.
Griškabūdietės R. Amonienės kūryba išties įvairi: savito stiliaus peizažai, tapyba simboliais, abstrakcijos, darbai spalvingi, daug smulkių detalių, potėpių.
„Dar esu ieškojimuose ir nustembu, kai atrandu ką nors naujo. Nemėgstu tapyti realistiškai. Stebiu gamtą ir savo darbuose ją nutapau savaip“, – mintimis dalijasi R. Amonienė.
Autorė sako, kad išankstinio sumanymo, eskizo neturi, mintys dėliojasi pačiame kūrybos procese. Prisipažįsta, kad netapo, jeigu jaučiasi blogai, nenori paveikslus įkrauti bloga energija. Būna, kad paveikslus pertapo po kelis kartus.
„Mano paveikslai – tai mano kūdikiai. Džiaugiuosi, kai jie randa namus, yra mylimi“, – atvirauja tapytoja ir sako, kad turi savo kūrybos gerbėjus, kurie nori būtent jos paveikslų.
R. Amonienė pasakoja, kad virtuali paroda sulaukė nemenko susidomėjimo, gavo kvietimą surengti parodą Klaipėdoje, ypač gražių atsiliepimų sulaukė iš buvusių savo mokinių.
„Džiaugiuosi, kad žmonės supranta mano kūrybą. Komentuoja, kaip jie jaučiasi žiūrėdami į mano paveikslus, lyg pasakotų mano mintis, kurias noriu perteikti drobėje“, – parodos atgarsiais dalinasi R. Amonienė.
Virtualioje parodoje – 20 darbų, pirmoje dalyje – ankstesnių laikų darbai – „Beržynas“, „Dangaus lopinėlio atspindys“, „Krištolinė bažnyčia“.
Griškabūdietė R. Amonienė visą savo gyvenimą daugiausiai skyrė dailės mokymui. Daugiau kaip 40 metų dėstė dailę Griškabūdžio mokykloje, su jaunimu gražino miestelį, dalyvavo tarptautiniuose projektuose, tapybos paslapčių mokė ir miestelio moteris.
„Baigusi savo darbų maratoną, dabar galiu jau skirti laiko sau, kūrybai“, – sako R. Amonienė.
Tapytoja tvirtina, kad karantino metu neliūdi, turi ištikimą draugę – tapybą. O patys naujausi darbai – „Mėlyni klavišai“, „Mėlynų medžių tankmėje“, „Panemunių pievos“ ir kiti – pristatomi antroje parodos dalyje.
„Atsikeliu ryte, jeigu yra įkvėpimas, tapymui skiriu dvi, penkias valandas“, – šiandienos dienotvarke dalinasi griškabūdietė.
R. Amonienė žada rudenį pakviesti visus į savo tapybos darbų parodą gyvai.
„Draugo“ inf.
Rimas iš Gelgaudiškio:
