Netikėtai užklupęs vasariškas lietus „Poezijos pavasario“ dalyvius toliau klausytis poetų kūrybos privertė pasislėpus palapinėje. D. Pavalkio nuotr.
57-ąjį kartą vykstantis tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2021“, įprastai Lietuvos rašytojų sąjungos bei Rašytojų klubo organizuojamas gegužę, šiemet dėl koronaviruso pandemijos ir karantino suvaržymų startavo birželio 27 d., o praėjusį ketvirtadienį pasiekė ir mūsų rajoną.
Pirmiausia „Poezijos pavasario 2021“ svečiai buvo sutikti Šakių rajono savivaldybėje. Pas mus atvyko šeši menininkai: poetas, vertėjas Simonas Bernotas, poetė, literatūrologė Lina Buivydavičiūtė, poetė, vertėja, žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė Erika Drungytė, gydytojas, bardas Vygantas Kazlauskas, poetė Ieva Gudmonaitė bei literatūros kritikė Neringa Butnoriūtė.
Atviri, vasariški ir ryškūs poezijos skaitymai prasidėjo signataro Saliamono Banaičio tėviškėje, kur vyko poezijos šventė „Gražios meilės būta“, skirta rašytojos, keliautojos Julijos Pranaitytės 140-osioms gimimo metinėms. Čia poetai, nors ir sodraus karščio apgaubti, susirinkusius klausytojus džiugino savo kūryba.
Po to poetinė vasara persikėlė į Vasario 16-osios akto signataro Jono Vailokaičio gimtinę Pikžirnių kaime. Dar prieš prasidedant renginiui klausytojai grožėjosi aplink jau aukso spalva nutapytais kviečių laukais, mėgavosi ką tik nupjautos žolės aromatu, liepžiedžių lietumi, krintančiu tiesiai į plaukus, ir stebėjo kažkur skubančias bites. Po jautrių, prasmingų ir kiekvienam savaip artimų poetų eilių, po bardo V. Kazlausko prasmingų dainų bei I. Gudmonaitės užburiančio eilių skaitymo kartu su indišku muzikos instrumentu persimainė gamtos jėgos – prapliupo šiltas, bet griausmingas vasaros lietus, kuris kviečių laukus išguldė, bites privertė pasislėpti, o klausytojus sugrįžti iš poezijos pasaulio.
„Draugo“ inf.