baneris leidinys

lekeciai flora
Paliekio parke penki žemės meno skulptūrų meistrai, padedant vietiniam jaunimui, kūrė žemės skulptūras, kuriomis pasigėrėti plenero uždarymo dieną susirinko būrys parko lankytojų. Floristas Sergejus Zareckis saulę iš krūmų šakų kūrė ant nuvirtusio medžio. L. Poškevičiūtės nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Visą savaitę Paliekio parke Lekėčiuose penki floristai iš Lietuvos, Rusijos bei Latvijos kūrė žemės meno kūrinius, kurie įsikomponavo medžių šakose, ant pievelės ar tvenkinio pakrantėje. Plenero dalyviai, profesionalūs floristai, vedė edukacinius užsėmimus vietos bendruomenei, savo profesijos paslaptimis pasidalino su jaunimu, o baigiamosios plenero šventės metu žiūrovai galėjo stebėti čia pat floristų rankose gimstančias įspūdingas puokštes.

Menininkai-edukatoriai Sergėjus Zareckis, Indrė Petrusevičiūtė bei kraštietis Marijus Gvildys, latvė Ilzė Rubina bei Anastasija Bezruchko (Rusija) savaitę mokė jaunus žmones dirbti su gamtine medžiaga, dalinosi floristo profesijos žiniomis ir patirtimi, o Paliekio parko lankytojai galėjo stebėti menininkų darbą, pabendrauti su jais.

gvildys marius
Kraštietis, floristas Marijus Gvildys sukūrė skulptūrą „Dosnumas“ – ant kalvos iš šakų ir vytelių suvytą ąsotį, iš kurio krenta iš tų pačių vytelių supinta srovė. Menininkas sako, kad svarbiausia žmogaus gyvenime yra dalintis. L. Poškevičiūtės nuotr.

Praėjusį šeštadienį Paliekio dvaro prieigose vyko baigiamoji plenero šventė, sutraukusi gausų būrį žmonių. Paliekio dvaro šeimininkas Arūnas Matusevičius pasakojo, kad kone prieš ketverius metus čia apsilankęs kraštietis floristas, žemės meno srovės Lietuvoje pradininkas M. Gvildys kalbėjo, kad Paliekio parkas – tinkama vieta kurti žemės meno kūrinius.

„Parengėm projektą, tačiau paramos negavom, rašėm antrą – atėjo karantinas, vėl nusitęsė. Šiemet pagaliau galime įgyvendinti projektą, o šiandien jau matome plenero rezultatus – nuostabias skulptūras. Tai visos bendruomenės, ypač jaunimo, kuris noriai sėmėsi patirties iš menininkų, įsiliejimas į šį plenerą, o mes svečiams aprodėme Zanavykų kraštą“, – pasakojo Lekėčių bendruomenės asociacijos, kuri įgyvendino projektą  „Žemės meno pleneras – verslumo edukacija Paliekio parke“, narys Arūnas Matusevičius.

Netrukus šventės dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti skulptūrų, kurias kurti menininkams padėjo ne tik asistentai, bet ir būrelis Lekėčių jaunimo. Greta parke tyvuliuojančio tvenkinio ant pievelės kaunietė floristė I. Petrusevičiūtė iš 1 tūkst. 816 medžio kuoliukų sukurtą darbą pavadino „Žvaigžde“. Jaunoji menininkė sako, kad kuoliukus kalti buvo nelengva, o kurti žvaigždės simbolį padiktavo vieta – greta esantis vanduo, o šiuo darbu ji nori bendruomenei ir dvarui palinkėti tarpusavio bendrystės ir klestėjimo. Beje, šis darbas sulaukė daugiausiai šventės žiūrovų simpatijų.

Žemės meno atstovai meninius objektus kuria gamtoje iš čia pat randamų medžiagų, gamtoje jie ir eksponuojami. Štai latvės I. Rubina medžiuose įsipynusi širdis išties spinduliuoja tikrą meilės energiją. I. Rubina kuria Latvijos parkų landšaftų projektus, puošia šios šalies dvarus ir pilis, o apie savo čia sukurtą skulptūrą daug nekalbėjo, kvietė tiesiog žiūrėti ir kasdien šypsotis.

Kitas plenero dalyvis – floristas-dizaineris S. Zareckis iš Trakų savo darbui pasirinko nuvirtusį medį, tarp kurio šakų iš medžio šakelių sukūrė darbą „Skrodžianti aušra“.

„Šios skulptūros kūrimas prasidėjo nuo to, kad aš atėjau susipažinti su medžiu ir nugriuvau apačion... Per penkias dienas mums pavyko su juo susidraugauti, o mintis buvo kilni – medis, nors ir nugriuvęs, bet jisai gyvas, sukurta mūsų saulutė tarsi užkabina medį ir nori jį prikelti vėl gyventi“, – apie savo darbą pasakojo S. Zareckis.

Jau iš tolo ant parko kalvelės akį traukia kraštiečio, lietuviškosios žemės meno mokyklos puoselėtojo M. Gvildžio sukurta skulptūra „Dosnumas“, vaizduojanti tarsi iš gruzinų kvevrio (molinio indo) tekėtų vanduo.

 „Manau, svarbiausia yra dalintis tuo, ką mes turime, kuo turtingi esame. Todėl ir savo darbą taip pavadinau. Tikiuosi, kad mes ne paskutinį kartą čia ir tuos šapalius, kuriuos jūs išpjausite tvarkydami savo aplinką, dar kartą prikelsime tam kitoniškam buvimui“, – trumpai savo darbą pakomentavo kraštietis.

Šis floristo M. Gvildžio sukurtas darbas buvo geriausiai įvertintas renginio metu suburtos vertinimo komisijos.

Greta jo darbo, ant Paliekio parko tvenkinio kranto – M. Gvildžio sutuoktinės A. Bezruchko skulptūra „Atspindžiai“. Autorė kvietė prie šios skulptūros pabūti ir pagalvoti, „kiek nešiojame kiekvienas savyje tų pagalių ir akmenų, su šypsena pažiūrėti į save patį“.

Neišvengiama žemės meno savybė – laikinumas. Plenero dalyviai užsiminė, kad tokie kūriniai gyvuos 3–4-erius metus.

Vėliau Paliekio dvaro terasoje, skambant akordeono muzikai, floristai kone dvi valandas kūrė puokštes, palaikomi renginio žiūrovų plojimų ir žvilgsnių dėliojo žiedą po žiedo lauko gėles ir smilgas bei bijūnų, rožių žiedus. Floristai rado laiko atsakyti į smalsuolių žiūrovų klausimus. Kraštietis M. Gvildys neslėpė, kad, norint įsitvirtinti, reikia... pabėgti iš namų.

„Kol tavęs nepradeda italai, šveicarai, rusai ar taivaniečiai graibstyti, tol tu esi nereikalingas savo kaime. Šiandien sugrįžęs labai gerai jaučiuosi, nes buvo daug progų savo stuburą patikrinti ten, kur jokie draugai ir pažintys nedaro įtakos, kur turi daryti tai, ką tu darai, ir jeigu padarei – tai valio, jeigu nepadarei – tai važiuoji namo... Tai aš šiandien namuose“, – šmaikštavo M. Gvildys.

Po dviejų valandų profesionalių floristų sukurtos puokštės jau džiugino žiūrovus, vėliau buvo padovanotos plenero rengėjams ir rėmėjams.

„Į puokštę žiūriu kaip į spektaklį... juk kiekvienas aktorius ateina su savo charakteriu. Ir nesvarbu, kad režisierius labai kažko nori, bet pakeliui, iki premjeros, vyksta daug pakeitimų. Taip ir rišant puokštę – vienas kotas tiesus, kitas trumpas, paimi kotą ir svarstai, ką su juo veiksi, nes gėlė žiūri ten, kaip ji nori. Užsakovas esu aš – floristas, tačiau vien norėti neužtenka, reikia įsiklausyti. Ypač žemės mene, kuris reikalauja susipažinti, įsilieti, prisiderinti, gebėti bendradarbiauti su aplinka“, – kalbėjo kraštietis.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos