Gerdžiūnų kaimo gimtadienis subūrė bendruomenės narius bei svečius, kurie dėkojo gerdžiūniškiams už savo krašto puoselėjimą ir linkėjo kaimui gyvuoti dar ne vieną šimtmetį. R. Šafranausko nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Būtent 400 metų praėjo nuo to laiko, kai 1621 m. Gerdžiūnai buvo pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose. Šešis kilometrus į pietvakarius nuo Kriūkų nutolę Gerdžiūnai, šiandien darbščios bendruomenės puoselėjami, rugpjūčio 28 d., pasipuošę spalvingais rudeninių gėlių žiedais, sutiko lauktą šventę.
Istorijos vingiai
Iš kur kilo toks pavadinimas, nėra žinoma. Gerdžiūnų apylinkėse gyventa jau I tūkstantmetyje. Į šiaurės rytus nuo Gerdžiūnų yra Misiūnų piliakalnis, greta jo – Dulinčiškių, į šiaurę – Žuklijų, į šiaurės rytus – Joginiškių piliakalniai. Kaimo šiauriniu pakraščiu teka Lukašius (Nemuno intakas). 1909 m. kaimas išsiskirstė į vienkiemius,1950–1992m. tapo kolūkio centrine gyvenviete.
„Tapus gyvenvietės centru suaktyvėjo visas gyventojų gyvenimas. Atsirado poreikis vykdyti įvairias veiklas. Todėl pastatyti kultūros namai, biblioteka, įkurtas paštas, 1965 m. įsteigta aštuonmetė mokykla, vėliau devynmetė, nuo 1992 m. – Gerdžiūnų Petro Dumčiaus pagrindinė mokykla. Gerdžiūnai išaugo ir pasidarė panašūs į miestelį, atsirado gatvės: Ežero, Kolūkiečių, Liepų, Guobų, Sodų ir kitos“, – Gerdžiūnų kaimo istoriją pasakojo buvusi ilgametė Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė.
Nepriklausomybės metais Gerdžiūnai buvo seniūnijos centras (nuo 1918 m.), sovietų okupacijos metais – apylinkės centras (iki 1949 m.), kolūkio centrinė gyvenvietė.
Gerdžiūnuose yra net kelios atmintinos vietos: Nemuno ir Liepų gatvių susikirtime 1996 m. buvo pastatytas paminklas trėmimams atminti (autorius – skulptorius Vidas Cikana), o 2019 m. prie buvusios mokyklos pastatyta stela mokytojui, visuomenės veikėjui, švietėjui Petrui Dumčiui atminti.
Tiesa, būta kaime ir skaudulių: sumažėjus mokinių skaičiui, beveik prieš dešimtmetį uždaroma mokykla, medicinos punktas. 2001 m. čia gyveno 313 gyventojų, o 2021 m. – 272 gyventojai. Artimiausi kaimai: Pypliškė, Mikniškė, Meškeliūnai, Svirgalai, Eiciūnai, Zygmantiškė ir kiti.
Gali šis kraštas pasigirti gausiu ūkininkų būriu: Stanaičių, Romos Mockaitienės, Vytauto Zakšausko, Algirdo ir Zenono Zakarauskų, Edmonto Jurgevičiaus, Ginto Butausko bei kitais ūkiais.
Šiuo metu Gerdžiūnuose dar yra laisvalaikio salė, biblioteka, veikia parduotuvė, teikiamos grožio paslaugos.
Vizitinė kortelė – tinklinio varžybos
Paskutinį vasaros šeštadienio rytą į Gerdžiūnus pirmiausiai rinkosi mylintys tinklinį, mat Gerdžiūnų kaimo vizitine kortele jau tapo kasmet rengiamos tinklinio 3x3 varžybos, šiemet sukvietusios aštuonias komandas. Po atkaklių kovų čempionų taurė iškeliavo į Lukšius (Laimis Linertas, Šarūnas Aleknavičius, Mindaugas Vilkaitis ir Justas Galginaitis), antra liko komanda „Suvalkiečių daržovės“ (Mantas Jokūbauskas, Žilvinas Stiklius ir Tautvydas Vitkaitis), trečiąją vietą iškovojo komanda „Pamplė“ (Laurynas Puidokas, Adomas Stanaitis ir Justas Prekevičius).
2007 m. susikūrusi Gerdžiūnų bendruomenė iki šiol sėkmingai vykdo projektines veiklas, buria gyventojus į bendrus darbus ir renginius. Kasmet Gerdžiūnai gražėja, puošiamos ir gražinamos viešosios erdvės, visa tai entuziastingų gerdžiūniškių dėka, kad būtų malonu patiems ir svečio akiai miela. Gerdžiūnų bendruomenės pirmininkė Jolanta Puidokienė pirmiausiai padėkojo aktyviems bendruomenės nariams, kurie savanoriškai sodina gėles, rengia talkas, bei žmonėms, prisidėjusiems prie jubiliejinės šventės scenos apipavidalinimo, kaimo jaunimui, nuolatiniam pagalbininkui tautodailininkui Andriui Bieliukui.
„Visus šių metų renginius skiriame Gerdžiūnų 400 metų sukakčiai. Susėdome aktyvas ir rašėme projektus, gavom finansavimą. Renginių įvyko nemažai. Tiesa, Gerdžiūnuose neturim bažnyčios, mūsų gyventojai priklauso net trims parapijoms. Taip gimė mūsų projektas „Gerdžiūnų krašto bažnyčių istorija ir atlaidų tradicijos“, kuomet po kiekvieno atlaido bažnyčiose koncertuodavo profesionalūs atlikėjai“, – pasakojo J. Puidokienė.
Šeštadienį vykusios šventės metu finišavo dar vienas bendruomenės projektas „Land Art“, kurį moderavo kraštietis, Lietuvos floristų asociacijos prezidentas Marijus Gvildys. Šio projekto vadovė Loreta Balsienė pasakojo, jog žemės meno kūrinius, kurie atsirado prie bendruomenės namų bei Gerdžiūnų tvenkinio, kūrė apie 20 dalyvių, o šventei buvo sukurtos jau rudeniškos puokštės, kuriomis buvo išpuošta scenos aplinka.
„Nuoširdus ačiū už galimybę čia, Gerdžiūnuose, pademonstruoti savo floristinius įgūdžius ir patirtį. Man buvo be galo miela, kada prieš kokius septynerius metus seniūnė Onutė Rakauskienė pakvietė vesti floristinius užsiėmimus, o įgyvendintas kartu žemės meno projektas, manau, yra bendruomenės bendrystės jėga“, – sakė M. Gvildys.
Sektinas pavyzdys daugeliui
Su gražiu jubiliejumi gerdžiūniškius sveikino Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas, pabrėždamas, kad Gerdžiūnų bendruomenė yra sektinas pavyzdys kitoms bendruomenėms.
„Ši bendruomenė yra viena iš nedaugelio, kuri mažai prašo ir labai daug daro. Džiugu matyti, kad miestelis puošiasi. Man pačiam čia teko dirbti prieš 20 metų, kokius aš atsimenu Gerdžiūnus tada ir kokius aš matau dabar... Kaip jau kažkur minėjau, Gerdžiūnai yra Kriūkų seniūnijos karūnos perliukas, esantis viršuje“, – kalbėjo A. Kazlauskas.
Jubiliejaus proga gerdžiūniškius sveikino rajono meras Edgaras Pilypaitis bei padėkos raštus įteikė bendruomenės pirmininkei J. Puidokienei, bendruomenės narei Jūratei Bataitienei bei bibliotekininkei Marijai Kumštaitienei.
Gerdžiūniškius gimtadienio proga atvyko pasveikinti ir Seimo narė Irena Haase kartu su savo patarėju Arimantu Dumčiumi bei perdavė Gerdžiūnų bibliotekai ryšulėlį knygų.
Visą vakarą, nors ir lietaus lašams krapnojant, į sceną lipo mūsų krašto bei Lietuvos atlikėjai, šurmuliavo prekybininkai, šventės organizatoriai dėkojo rėmėjams, prisidėjusiems prie Gerdžiūnų kaimo gimtadienio. Šventės projektą taip pat finansavo Lietuvos kultūros taryba.
„Tapus gyvenvietės centru suaktyvėjo visas gyventojų gyvenimas. Atsirado poreikis vykdyti įvairias veiklas. Todėl pastatyti kultūros namai, biblioteka, įkurtas paštas, 1965 m. įsteigta aštuonmetė mokykla, vėliau devynmetė, nuo 1992 m. – Gerdžiūnų Petro Dumčiaus pagrindinė mokykla. Gerdžiūnai išaugo ir pasidarė panašūs į miestelį, atsirado gatvės: Ežero, Kolūkiečių, Liepų, Guobų, Sodų ir kitos“, – Gerdžiūnų kaimo istoriją pasakojo buvusi ilgametė Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė.
Nepriklausomybės metais Gerdžiūnai buvo seniūnijos centras (nuo 1918 m.), sovietų okupacijos metais – apylinkės centras (iki 1949 m.), kolūkio centrinė gyvenvietė.
Gerdžiūnuose yra net kelios atmintinos vietos: Nemuno ir Liepų gatvių susikirtime 1996 m. buvo pastatytas paminklas trėmimams atminti (autorius – skulptorius Vidas Cikana), o 2019 m. prie buvusios mokyklos pastatyta stela mokytojui, visuomenės veikėjui, švietėjui Petrui Dumčiui atminti.
Tiesa, būta kaime ir skaudulių: sumažėjus mokinių skaičiui, beveik prieš dešimtmetį uždaroma mokykla, medicinos punktas. 2001 m. čia gyveno 313 gyventojų, o 2021 m. – 272 gyventojai. Artimiausi kaimai: Pypliškė, Mikniškė, Meškeliūnai, Svirgalai, Eiciūnai, Zygmantiškė ir kiti.
Gali šis kraštas pasigirti gausiu ūkininkų būriu: Stanaičių, Romos Mockaitienės, Vytauto Zakšausko, Algirdo ir Zenono Zakarauskų, Edmonto Jurgevičiaus, Ginto Butausko bei kitais ūkiais.
Šiuo metu Gerdžiūnuose dar yra laisvalaikio salė, biblioteka, veikia parduotuvė, teikiamos grožio paslaugos.
Vizitinė kortelė – tinklinio varžybos
Paskutinį vasaros šeštadienio rytą į Gerdžiūnus pirmiausiai rinkosi mylintys tinklinį, mat Gerdžiūnų kaimo vizitine kortele jau tapo kasmet rengiamos tinklinio 3x3 varžybos, šiemet sukvietusios aštuonias komandas. Po atkaklių kovų čempionų taurė iškeliavo į Lukšius (Laimis Linertas, Šarūnas Aleknavičius, Mindaugas Vilkaitis ir Justas Galginaitis), antra liko komanda „Suvalkiečių daržovės“ (Mantas Jokūbauskas, Žilvinas Stiklius ir Tautvydas Vitkaitis), trečiąją vietą iškovojo komanda „Pamplė“ (Laurynas Puidokas, Adomas Stanaitis ir Justas Prekevičius).
2007 m. susikūrusi Gerdžiūnų bendruomenė iki šiol sėkmingai vykdo projektines veiklas, buria gyventojus į bendrus darbus ir renginius. Kasmet Gerdžiūnai gražėja, puošiamos ir gražinamos viešosios erdvės, visa tai entuziastingų gerdžiūniškių dėka, kad būtų malonu patiems ir svečio akiai miela. Gerdžiūnų bendruomenės pirmininkė Jolanta Puidokienė pirmiausiai padėkojo aktyviems bendruomenės nariams, kurie savanoriškai sodina gėles, rengia talkas, bei žmonėms, prisidėjusiems prie jubiliejinės šventės scenos apipavidalinimo, kaimo jaunimui, nuolatiniam pagalbininkui tautodailininkui Andriui Bieliukui.
„Visus šių metų renginius skiriame Gerdžiūnų 400 metų sukakčiai. Susėdome aktyvas ir rašėme projektus, gavom finansavimą. Renginių įvyko nemažai. Tiesa, Gerdžiūnuose neturim bažnyčios, mūsų gyventojai priklauso net trims parapijoms. Taip gimė mūsų projektas „Gerdžiūnų krašto bažnyčių istorija ir atlaidų tradicijos“, kuomet po kiekvieno atlaido bažnyčiose koncertuodavo profesionalūs atlikėjai“, – pasakojo J. Puidokienė.
Šeštadienį vykusios šventės metu finišavo dar vienas bendruomenės projektas „Land Art“, kurį moderavo kraštietis, Lietuvos floristų asociacijos prezidentas Marijus Gvildys. Šio projekto vadovė Loreta Balsienė pasakojo, jog žemės meno kūrinius, kurie atsirado prie bendruomenės namų bei Gerdžiūnų tvenkinio, kūrė apie 20 dalyvių, o šventei buvo sukurtos jau rudeniškos puokštės, kuriomis buvo išpuošta scenos aplinka.
„Nuoširdus ačiū už galimybę čia, Gerdžiūnuose, pademonstruoti savo floristinius įgūdžius ir patirtį. Man buvo be galo miela, kada prieš kokius septynerius metus seniūnė Onutė Rakauskienė pakvietė vesti floristinius užsiėmimus, o įgyvendintas kartu žemės meno projektas, manau, yra bendruomenės bendrystės jėga“, – sakė M. Gvildys.
Sektinas pavyzdys daugeliui
Su gražiu jubiliejumi gerdžiūniškius sveikino Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas, pabrėždamas, kad Gerdžiūnų bendruomenė yra sektinas pavyzdys kitoms bendruomenėms.
„Ši bendruomenė yra viena iš nedaugelio, kuri mažai prašo ir labai daug daro. Džiugu matyti, kad miestelis puošiasi. Man pačiam čia teko dirbti prieš 20 metų, kokius aš atsimenu Gerdžiūnus tada ir kokius aš matau dabar... Kaip jau kažkur minėjau, Gerdžiūnai yra Kriūkų seniūnijos karūnos perliukas, esantis viršuje“, – kalbėjo A. Kazlauskas.
Jubiliejaus proga gerdžiūniškius sveikino rajono meras Edgaras Pilypaitis bei padėkos raštus įteikė bendruomenės pirmininkei J. Puidokienei, bendruomenės narei Jūratei Bataitienei bei bibliotekininkei Marijai Kumštaitienei.
Gerdžiūniškius gimtadienio proga atvyko pasveikinti ir Seimo narė Irena Haase kartu su savo patarėju Arimantu Dumčiumi bei perdavė Gerdžiūnų bibliotekai ryšulėlį knygų.
Visą vakarą, nors ir lietaus lašams krapnojant, į sceną lipo mūsų krašto bei Lietuvos atlikėjai, šurmuliavo prekybininkai, šventės organizatoriai dėkojo rėmėjams, prisidėjusiems prie Gerdžiūnų kaimo gimtadienio. Šventės projektą taip pat finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Arūnė iš Griškabūdžio:
