Gelgaudiškyje nuvilnijo armonikierių šventė

armonikieriai
21-oji armonikierių šventė „Gelgaudiškio armonika“ sulaukė gausaus muzikantų būrio, šventės organizatoriai žada tradiciją tęsti, o muzikantai pasižadėjo dalyvauti šventėje ir kitąmet.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Šeštadienį Gelgaudiškio kultūros centre jau 21-ą kartą įvyko tradicinė armonikierių šventė „Gelgaudiškio armonika 2021“. Šventėje dalyvavo 18 muzikantų iš Utenos, Vilniaus, Širvintų, Jonavos, Domeikavos, Linkuvos, Vandžiogalos, Ariogalos, tarp minėtų 18 dalyvių buvo ir penki mūsiškiai – armonikieriai iš Liepalotų, Gelgaudiškio bei Paluobių. Šiemet dalyviai varžėsi, kas geriau sugros fokstrotą.
 
Gelgaudiškio kultūros centro scena šeštadienį akį traukė nuo muzikantų sudėtų armonikų, koncertinų, vienos pačių rankomis rinktos, atkeliavusios į muzikantų rankas iš prosenelių, viena itališka, kita – Peterburgo ar Vokietijos. Kiekvienas instrumentas turi savo istoriją, ant vieno skaičius 50 reiškia armonikos ar muzikanto amžių, ant kito – kiek su instrumentu muzikuota.

Muzikantus į sceną pasirodymams kvietė žodžio kišenėje neieškantys šventės vedėjai Asta Žilaitienė ir Algimantas Mureika, o šventei gerą toną davė pirmasis ir, beje, jauniausias dalyvis – trylikametis Lukas Gaižutis iš Utenos. Po jo į rankas instrumentą paėmė uteniškis liaudiškų instrumentų ir liaudiškų melodijų virtuozas Mindaugas Didžiokas. Jo pasiteiravus, kodėl pasirinko armoniką, kai jaunimas mieliau renkasi gitarą, šis atsakė, kad nėra šiuolaikinės muzikos mėgėjas, jį „labiau veža liaudiška muzika“, o labiausiai patinka groti Peterburgo armonika.

„Tiksliai neprisimenu, nuo kelerių metų groju, bet pirmasis instrumentas, kurį paėmiau į rankas, buvo armonika, o šiandien grosiu bandonija. Šiam instrumentui apie 70 metų, juo grojo mano prosenelis, senelis Steponas Rumba, kuris taip pat dalyvauja šiandien šventėje. Anksčiau čia atvykdavau pamuzikuoti su kolektyvu „Kauno bandonija“, šiandien su seneliu“, – pasakojo dar vienas jaunuolis, architektūrą Anglijoje studijuojantis Augustinas Žaromskis iš Domeikavos.

Ne taip ir dažnai galima pamatyti armonika grojančią moterį, bet į šiųmetę šventę atvyko pasivaržyti penkios moterys. Beveik nei vienos „Gelgaudiškio armonikos“ nepraleidžia liepalotiškė Elena Krapavičienė, kuri pasakojo, kad šiuo muzikos instrumentu kadaise grodavo jos broliai, jai prie širdies arčiausiai yra polkos ir valsai.

„Smagu čia atvažiuoti, gal jau trečią kartą esu čia, o groju nuo vaikystės, armonikų namuose turiu gal septynias, mušu kartais ir būgnus“, – pasakojo ariogališkė Nijolė Pabarčienė.

Iš tolimo Linkuvos (Pakruojo r.) miestelio atvyko net du dalyviai – Skaistė Poškutė ir Stasys Kurmis. Jo pasiteiravus, ką reiškia ant armonikos skaičius 50, šis teigė, kad tiek metų iš rankos armonikos nepaleidžia. Pirmą kartą į Gelgaudiškį atvykusi šešiolikmetė S. Poškutė pasakojo, kad muzikuoja visa jos šeima.

„Esu savamokslė armonikininkė, tėtis Darius groja su akordeonu, močiutė Adelė tambūrinu, brolis Audrius būgnus muša“, – atskleidė mergina.

Tarp dalyvių ir penki mūsiškiai. Šventės nepraleidžia Liepalotų kaimo kapelos, kuri gyvuoja jau 25-erius metus, vadovas Romas Skaizgirys, kuris po pasirodymo buvo palydėtas šūksniais „Bravo!“

„Baisiai sunku išsirinkti, ką groti. Čia kaip tą žmoną – renkiesi, renkiesi, paskui draugauji kokius du metus, o vis tiek dar kokių fėlerių išlenda, kai apsiženiji“, – juokavo muzikantas.

Kasmet „Gelgaudiškio armonikos“ nepraleidžia muzikantas iš Paluobių Gediminas Ūsas, visų vadinamas Geduku. Į šventę ir šiemet 40 kilometrų dviračiu atmynęs Gedukas buvo pasitiktas gausiais žiūrovų aplodismentais. Gražiomis melodijomis šventėje pasidalino ir dar du mūsų kraštiečiai – gelgaudiškiečiai Romas Švilpa bei vyriausias šventės dalyvis Pijus Damušis.

Daugiau nei dvi su puse valandos skambėjo ne tik fokstrotai, bet ir valsai, polkos, kas grojo pirktinėmis, kas savo rankomis pagamintomis armonikomis.

Tiesa, šiemet jokios komisijos nebuvo – žiūrovai rinko šauniausią muzikantą. Žiūrovų simpatijų prizą iškovojo L. Gaižutis, antra vieta atiteko taip pat jaunosios kartos muzikantei S. Poškutei.

„Keturi metai kai groju, išmokė mokytojas Raimondas Garsonas. Šiandien grojau Peterburgo armonika, man patiko groti armonika, todėl ir pasirinkau mokytis groti. Mano prosenelis Gaižutis buvo garsus muzikantas, tikriausiai armonika jau mūsų šeimos kraujyje“, – sakė šventės nugalėtojas.

Visus muzikantus atvykusios pasveikinti rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistės Eglės Plančiūnienės pastebėjimu, scenoje muzikantus su instrumentu sieja ypač glaudus, asmeninis ryšys.

„Jums begrojant, labai matosi kiekvieno iš jūsų charakteriai, būdas. Už visus šiuos gražius akordus dėkavojam. O jauniausiems dalyviams Lukui ir Skaistei noriu pasakyti ir iš savo asmeninės patirties, kad už grojimą prasmingesnės veiklos sunku berasti. Linkiu augti ir tęsti savo asmeninį santykį su šituo tradiciniu instrumentu“, – kalbėjo E. Plančiūnienė.

Muzikantais pasidžiaugė ir viena iš „Gelgaudiškio armonikos“ organizatorių – Gelgaudiškio kultūros centro projektų vadovė Tatjana Vrubliauskienė, kuri pažadėjo, jog tradicinis renginys bus tęsiamas ir kitąmet.

Visi muzikantai gavo dovanų – po molinę muilinę. Šventės vedėja A. Žilaitienė šmaikštavo: „Nenusimuilinkite kitais metais nuo šitos šventės.“

O šventę trankia melodija užbaigė šventės svečias, įvairių varžytuvių laureatas, raseiniškis Dainius Maslauskas.

Projektą „Gelgaudiškio armonika 2021“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba prie Lietuvos kultūros ministerijos, Šakių r. savivaldybė ir Gelgaudiškio kultūros centras.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.