Rugsėjo 19 dieną į išpuoštą Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią rinkosi gelgaudiškiečiai, aplinkinių kaimų gyventojai, tikintieji ir iš tolimesnių rajono kampelių. Visus juos sukvietė tradiciniai tituliniai Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai. Paminėtas ir Gelgaudiškio parapijos 330 metų jubiliejus.

Šv. Mišioms vadovavo Kaimelio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kun. Zenonas Stepanauskas. Kunigas priminė, kad Kryžiaus išaukštinimo šventė pagal Romos katalikų liturginį kalendorių yra švenčiama rugsėjo 14 d. Šio minėjimo kilmė siekia 326 metus, kai šventoji Elena, romėnų imperatoriaus Konstantino motina, išėjo į piligrimystę į Šventąją Žemę ir paruošiamojo kasinėjimo naujos bažnyčios statybai metu Šventojo kapo vietoje atrado Kristaus kryžių. Šis įvykis imtas švęsti Rytuose, o nuo 650 m. šventė buvo įvesta ir Vakaruose.

Jautrus ir įtaigus kun. Z. Stepanausko pamokslas apie Šv. Kryžiaus prasmę kataliko gyvenime kvietė susimąstyti.

„Švenčiame Kryžiaus Išaukštinimo atlaidus. Kryžiaus ženklu mes pradedame kiekvieną maldą ir ją užbaigiame. Kryžiumi pradedami ir pabaigiami visi Sakramentai nuo Krikšto iki Ligonių patepimo ir palaidojimo. Kryžiaus ženklu mes, kunigai, laiminame tikinčiuosius, jūs – savo vaikus. Pasistenkime tą kryžiaus ženklą daryti pagarbiai. Nedarykit kryžiaus ženklo paskubomis... Kartais atrodo, kad žmogus sirgtų Parkinsono liga, tik pasuka, sudrebina ranką. Žegnokitės taisyklingai. Šį kryžiaus ženklą turėtume laikyti didelėje pagarboje, nes jame esame išlaisvinti, išgelbėti, išpirkti“, – kalbėjo kun. Z. Stepanauskas.

Dvasininkas pasidžiaugė Gelgaudiškio parapijos klebono Arvydo Liepos ir visos parapijos nuveiktais darbais.

Šventų Mišių metu tikinčiuosius džiugino svečių – solistų Ritos Preikšaitės ir Mindaugo Jankausko – giesmės, palydėtos Beatos Andriuškevičienės akompanimentu.

Liturginės šventės pabaigoje gelgaudiškietis, rajono meras Edgaras Pilypaitis pristatė Gelgaudiškio parapijos istoriją, siekiančią net XVI a. Nors Gelgaudiškis minimas nuo 1504 m., bet tik 1578m. paminama Gelgaudiškyje pastatyta medinė bažnyčia. 1691 m. Kazimieras Oziemblovskis pastatydino trečią medinę bažnyčią. Manoma, kad ta proga įsteigta ir savarankiška Gelgaudiškio parapija. Dabartinė neogotikinė bažnyčia pastatyta 1866–1868 m. Gelgaudiškio dvaro savininko Pranciškaus (Franco) Koidelio aukomis (teikė statybinių medžiagų) ir klebono M. Dydynsko bei parapijiečių lėšomis. 1884 m. rugpjūčio 24 d. Gelgaudiškio bažnyčią Šv. Kryžiaus Išaukštinimo titulu konsekravo Seinų sufraganas J. Oleka.

Buvo pasakojama, kad į bažnyčią buvo atvežti nenauji vargonai. Bažnyčioje nėra auksavimo elementų. Dabartinės altorių ir sietyno geltonos detalės – bronzinės. Apie prabangą tyli ir liturginiai rūbai, negausūs ir neįmantrūs ir liturginiai indai. Bažnyčioje yra du varpai, įtraukti į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą. Galime daryti tokią prielaidą – dvaro valdytojas Francas Koidelis buvo evangelikas liuteronas, o jų tradicijose bažnyčios nėra puošiamos įmantriai.

1801 m. minimas klebonas Pranciškus Skorvydas, beveik 60 metų (1835–1895) klebonauja Seinų katedros kanauninkas Motiejus Dėdinas. 1895–1923 m. kunigavęs klebonas kunigas Pranciškus Būčys organizavo knygnešių būrį Gelgaudiškio parapijoje, platino paveikslėlius su lietuviškomis maldelėmis. Šis dvasininkas palaidotas bažnyčios šventoriuje. 1330 m. į Gelgaudiškį atkeliamas ir 20 metų čia kunigauja (1930–1950) ir kai kurių gelgaudiškiečių vis dar atmenamas klebonas Konstantinas Justinas Augustaitis. Jo iniciatyva miestelyje pradėjo veikti pavasarininkų, jaunimo, paauglių, tretininkių, dūdų orkestro, saviveiklos, namų ūkio šeimininkių ir sporto organizacijos.

Sovietinė okupacija paliečia ir Gelgaudiškio bažnyčią: atimta klebonija ir vikariatas ir vėliau įrengta ligoninė. Visaip buvo trukdoma atlikti bet kokius remonto darbus. Tik per didelius vargus 1955 m. kun. Pranciškaus Staškūno rūpesčiu atliktas bažnyčios vidaus remontas, nors nuo karo likusi granatos išsprogdinta skylė virš didžiųjų durų neužtaisyta žiojėjo iki 1970-ųjų. Tuomet Gelgaudiškio parapijos padėtis Šakių dekanate buvo kone prasčiausia.

Bažnyčios atgimimas prasidėjo, kai 1971 m. liepą į Gelgaudiškį buvo atkeltas kun. Gintautas Skučas, klebonavęs 24-erius metus. Jo rūpesčiu pradėti tvarkyti parapijos pastatai, suremontuota šventoriaus tvora, padaryti nauji vartai, išbetonuoti takeliai, atvestas vandentiekis, vietoj apgriuvusios špitolės pastatyta nauja klebonija. Po kun. G. Skučo mirties iki 2003 m. gegužės Gelgaudiškio parapijoje dirbo kun. Vladas Jackūnas. Jo rūpesčiu suremontuota klebonija, šventoriaus tvora, bažnyčioje sudėtos medinės grindys, durys, antralangiai, buvo tvarkoma senoji klebonija – čia įkurtos dvi šarvojimo salės. 2003–2013 m. kunigas Alfredas Nėnius tęsė pirmtako pradėtus parapijos namų remonto darbus. Penkerius metus Gelgaudiškio parapijos klebonu dirbo kunigas Kęstutis Sprangauskas. Jo iniciatyva suremontuota klebonijos raštinė, atnaujinti Kryžiaus kelio stočių paveikslai bei klebonijos kiemą juosiantys ąžuoliniai Apaštalai. Vos vienerius metus Gegaudiškyje klebonavo teol. lic. Dainius Gurevičius, kuris tuoj po atvykimo ėmėsi kapitalinio klebonijos remonto. 2019 m. liepą klebonu paskirtas A. Liepa, kuris tęsia pirmtako darbus: rekonstruotos šarvojimo ir parapijos namų patalpos, instaliuota infraraudonųjų spindulių šildymo sistema bažnyčios viduje, vien šiais metais pakeistas klebonijos ūkinio pastato stogas, perdažytas bažnyčios stogas.

„Šiandien turėjome progą drauge Dievui padėkoti už tuos 330 metų, Dievą pagarbinti. Meldėmės ir už parapiją, parapijos geradarius <...> Ačiū visiems, kurie susirinkote. Už bendrą maldą, aukas“, – kalbėjo Gelgaudiškio parapijos klebonas kun. A. Liepa.