Sekmadienį Sudargo bažnyčioje vyko spektaklio „Širdys pilnos lietuviškų žodžių“ premjera – vaidmenis atliko patys aktyviausi šio krašto žmonės, o pats vaidinimas skirtas kunigui, knygnešiui Martynui Sederevičiui atminti. R. Plaušinaitytės-Šerkšnienės nuotr.
Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ
Sekmadienį po šv. Mišių Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje parapijiečių širdys prisipildė lietuviško žodžio tikrąja to žodžio prasme – čia pristatyta spektaklio „Širdys pilnos lietuviškų žodžių“ premjera. Teatralizuotas pasakojimas, kurį dovanojo patys aktyviausi ir kūrybingiausi bendruomenės žmonės, skirtas knygnešių tėvo kunigo Martyno Sederevičiaus atminimui.
Sekmadienį po šv. Mišių iš mažutėlės Sudargo bažnytėlės žmonės nesiskirstė namo – jie buvo pakviesti stebėti spektaklio, kuriame sugulė istorinis pasakojimas apie šiame krašte gyvenusį, aktyviai veikusį, kunigavusį knygnešį M. Sederevičių, jo gyvenimą, kunigystę, o svarbiausia – apie lietuviškų knygų spausdinimo ir platinimo veiklą po 1863–1864 m. sukilimo. Dviejų valandų teatralizuotą pasakojimą žiūrovams perteikė ne kas kitas, o patys sudargiškiai, charizmatiškais aktoriais trumpam patapo bendruomenės aktyvas. Caro žandarus dviem valandoms įkūnijo pati spektaklio režisierė, Sudargo laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Irma Svetlauskienė ir vietos seniūnė Rita Grigaitienė, Sudargo bibliotekininkei Valerijai Endriukaitienei teko knygnešio motulės vaidmuo, o patį garsųjį šio krašto kunigą ir knygnešį įkūnijo Ričardas Lekavičius. Kitos aktyvios sudargiškės buvo ir kaimo moterėlės, ir dvaro ponios, ir kunigo sesė Mariutė.
Sudargo bažnyčioje trumpam žiūrovai buvo perkelti daugiau kaip šimtmečiu atgal, į baudžiavos ir carinės Rusijos priespaudos laikus, į XIX a. pabaigą. Apie kunigą M. Sederevičių, jo nuopelnus lietuviškos spaudos platinimui, knygnešio veiklą nėra parašyta daug knygų – apie jį tėra Jono Matijošaičio knygelė ir Juozo Balčiūno-Švaisto knyga „Žiobriai plaukia“. Būtent šia knyga ir buvo paremtas spektaklio scenarijus, suvaidinti svarbiausi kunigo gyvenimo ir knygnešystės istorijos faktai. Idėja įgyvendinti dar vieną kultūrinį projektą kilo Sudargo klubui „Sudargo piliakalnių aidai“, o režisierė I. Svetlauskienė parašė projektą Kultūros tarybai. Gavus finansavimą imta ruoštis spektaklio pastatymui.
„Tai ne pirmas mūsų aktorinis bandymas – Sudargas pilnas aktyvių ir kūrybiškų žmonių, o prieš metus esame teatralizuotai pasitikę Zanavykų muziejaus rengtą „Lietuvos muziejų kelią“, ekskursiją po mūsų kraštą, kada pristatėme teatralizuotą programą „Susitikimai laiko ženkluose“. Čia taip pat buvo sutelkta daugiau nei 30 vietos žmonių, kurie vaidino. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Sudarge turime kalbėti apie knygnešius ir apie jų veiklą, nes čia svarbiausius savo gyvenimo metus praleido M. Sederevičius. Aš kūrybiniame darbe visada ieškau atramos vietos istorijoje, kultūroje savo. Jeigu Kiduliuose buvo atspirties taškas dvaras ir dvariška kultūra, tai čia, Sudarge, yra svarbu knygnešystė ir šio kunigo gyvenimo veikla“, – mintimis dalinosi idėjos iniciatorė ir spektaklio režisierė I. Svetlauskienė.
Režisierė neslėpė, kad laiko paruošti tokį vaidinimą buvo nedaug – spektakliui pradėta ruoštis liepos mėnesį, reikėjo įdėti pastangų ir prikalbinant vietinius vaidinti.
„Man pasisekė su žmonėm – vietos seniūnė ir bibliotekininkė jau padariusios didžiulį įdirbį aktyvinant vietos žmones, buriant juos į veiklas, o man teliko juos nukreipti tinkama linkme ir pasiekti kažkokį rezultatą. Prikalbinti buvo nelengva gal dėl to užsisėdėjimo namuose, dėl karantino, tačiau viskas pavyko. Dėl paties scenarijaus taip pat teko padirbėti – juk tai visa knyga apie kunigą, knygnešį, tai teko tą istoriją pritaikyti scenai“, – sako režisierė.
Kultūrinių renginių organizatorė pasidžiaugė tais žmonėmis, kurie ryžosi sunkiai repetuoti ir rimtai atsidavė šitam darbui.
„Aš norėjau, kad kiekvienas vaidinantis žmogus atsineštų po savo matymą, po savo viziją, kaip jis įsivaizduoja savo vaidmenį, kad tai būtų bendras kūrybinis procesas, o ne tiesiog išmoktas sausas scenarijus. Kūrėm visi: tiek įvaizdis, tiek kūrybiniai ieškojimai yra visų bendras darbas, ne mano vienos“, – neslėpė džiugesio savo suburta komanda I. Svetlauskienė.
Paklausta, kodėl vaidinimo vieta – bažnyčia, režisierė sako, jog Sudarge ir taip nėra vietų, kur būtų galima susirinkti į renginį, be to, M. Sederevičius buvo kunigas. Kalbėdama apie technines priemones, režisierė neslėpė, kad kai kuriuos sceninius drabužius aktoriai rado savo spintose, siuvo, dekoracijas padėjo parengti Šakių kultūros centro darbuotojas Romualdas Drazdauskas.
I. Svetlauskienė sako, jog pasirodymas ne vienkartinis – ketinama vaidinti ir kitur, kad tik būtų norinčių jų spektaklį pamatyti. Norą išvysti vaidinimą jau išreiškė Kaimelio bažnyčios klebonas Zenonas Stepanauskas, o vėliau gal bus rodomas ir kitose vietose, kur M. Sederevičius dirbo, aktyviai veikė kaip knygnešys. Režisierė atvira – sekmadienį tiek žiūrovų bažnyčioje išvysti nesitikėjo. Stebėti spektaklio atėjo gausus būrys žiūrovų, ne tik pačių aktorių artimieji. Po renginio aktoriai buvo gausiai apdovanoti ovacijomis ir gėlėmis.
„Liko ir dirvos nesėtos, ir neužsuko į namus iš darbų, nes skubėjo į repeticijas. Jaučiasi, kad į šį kūrinį sudėta daug meilės“, – po renginio teikdama gėles vaidinusiems džiaugėsi seniūnė R. Grigaitienė.
I. Svetlauskienė prasitaria, jog sudargiečiai turi ir daugiau idėjų, kaip pagerbti ir įamžinti šio garsaus kunigo, nusipelniusio žmogaus, kuris ilsisi Sudargo kapinėse, atminimą, tačiau apie tai visuomenė bus informuota vėliau, kai idėjos taps realybe.