Griškabūdiečiai – už įstaigos savarankiškumą

griskabudzio kulturos centras
Griškabūdžio apylinkių aktyvas parengė prašymą, kad kultūros centras išliktų atskiru juridiniu vienetu, nes žmonės įsitikinę, kad panaikinus įstaigos savarankiškumą naikinamas ir kultūrinis tos vietos gyvenimas. „Draugo“ archyvo nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Reaguodamas į galimus kultūros tinklo pokyčius Griškabūdžio apylinkių aktyvas parengė prašymą palikti Griškabūdžio kultūros centrą atskiru juridiniu vienetu. Prašymą, adresuotą savivaldybės administracijai, savivaldybės tarybai bei Kultūros ir meno tarybai pasirašė 139 žmonės.

Griškabūdiečiai prašo Griškabūdžio kultūros centrą palinkti atskiru juridiniu vienetu ir nejungti jo prie Šakių kultūros centro. Prašymą pasirašiusieji yra įsitikinę, kad prijungus įstaigą prie kitos ne tik sumažės kultūrinių renginių, bet kultūriniai renginiai labiau nutols nuo kaimiškų vietovių.

„Pastebima, kad prijungus Patašinės, Paluobių, Žvirgždaičių laisvalaikio sales pradėjo nykti kaimų tradicijos ir jų kultūriniai objektai“, – rašoma rašte.

Taip pat baiminamasi, kad bus sumažintas ir darbo vietų skaičius, o panaikinti etatai galimai perduoti Šakių miestui. Minima, kad kaimiškose vietovėse trūksta užimtumo ne tik jaunimui, bet ir senjorams.

„Nors Paluobiuose teatras išlaiko gyvąsias tradicijas, tačiau reikalingas vadovas, kuris galėtų kelti kolektyvo meninį lygį, ruoštų dainų švenčių programas, dalyvautų apžiūrose, o Griškabūdžio jaunimo dramos kolektyvo veikla nutraukta, jaunimo pageidavimai tęsti veiklą nebuvo išgirsti“, – dėstoma rašte, kurį pirmoji pasirašė Griškabūdžio bendruomenės centro pirmininkė Agnė Paškauskienė.

Aprašomi ir kraštą garsinantys, laurus konkursuose skinantys Griškabūdžio kultūros centro kolektyvai: folkloro ansamblis „Nova“, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Užnovietis“, gilias tradicijas turi ir pučiamųjų instrumentų ansamblis, tradicijas palaiko ir Paluobių teatras, nuo 2019 m. veiklą pradėjo ir liaudies šokių kolektyvas „Paluobietis“. Šis kraštas išsiskiria ir gyvomis kryžių lankymo tradicijomis, kurios yra nematerialaus paveldo registre, dar vienu tokiu pavyzdžiu, mano griškabūdiečiai, galėtų būti ir zanavykiško kankliavimo tradicijos.

„Nuo 2018 m. sausio mėn., kai Griškabūdžio kultūros centras tapo atskiru juridiniu vienetu, jau buvo prijungtos Barzdų ir Paluobių laisvalaikio salės. Patašinės ir Žvirgždaičių laisvalaikio salės iš struktūros išnyko, Žvirgždaičių kraštui atstovaujantis kultūros darbuotojas turi dirbti Barzdų laisvalaikio salėje, o Patašinėje atstovo neliko. Kyla klausimas, kodėl norima dar labiau stambinti kultūros struktūrą, jeigu jau ir taip apima tris seniūnas?“ – klausimas keliamas rašte ir nekart pabrėžiama, kad įstaiga nori tęsti savo tradicijas, projektinius darbus ir likti nepriklausoma, o tuščius etatus prašoma užpildyti, esamus išlaikyti.

Griškabūdžio kultūros centrui puse etato vadovauja konkursą laimėjęs ir nuo gegužės 3 d. Šakių kultūros centro direktoriaus pareigas einantis Mindaugas Kriaučiūnas.

Kalbant apie kultūros įstaigų pertvarką, buvo svarstyta, kad galimi pokyčiai galėtų būti tvirtinami jau spalio mėnesio taryboje, tačiau kol kas siūlymų nėra, nuomonės bei rekomendacijų laukiama ir iš Kultūros ir meno tarybos. Gana kebliu įvardintas ir Zyplių dvaro teritorijoje veikiančių įstaigų klausimas, buvo surengtas ir išvažiuojamasis posėdis, bet vieningo sutarimo, kaip reikėtų elgtis, kol kas rasti nepavyko.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.