Lukšiečiai mūru stojo už kultūros centro savarankiškumą

luksiai kc susirinkimas
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė inicijavo susitikimą su Lukšių kultūros centro darbuotojais bei Lukšių bendruomene, šie pasigedo daugiau valdžios atstovų. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Pirmadienį su Lukšių kultūros centro darbuotojais ir bendruomene susitikusi savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė tikino, kad kultūros tinklo pertvarkos darbo grupė dėl Zyplių dvaro ansamblio teritorijoje veikiančių kultūros įstaigų konkrečiai jokio sprendimo nėra priėmusi. Lukšiečių nuomonė vieninga – Lukšių kultūros centras turi išlikti atskiru juridiniu vienetu.

Susitikime dalyvavo rajono vicemeras Darius Jakavičius, šio krašto tarybos nariai Jonas Bakas, Antanas Burkšaitis, Tomas Skaizgirys bei Bernardinas Petras Vainius, jis, beje, yra ir darbo grupės narys.

„Suprantu, miestelio bendruomenė girdi gandus, kad planuojama kažkokia kultūros tinklo pertvarka, todėl atvykau šiandien apie tai pasikalbėti, pasakyti, kad šiandien nėra priimti jokie sprendimai. Man ir skyriaus vedėjui pradėjus dirbti gavom užduotį persižiūrėti, kaip pas mus atrodo kultūros įstaigų tinklas, kuris iš tikrųjų yra gremėzdiškas: daug savarankiškų biudžetinių įstaigų ir su dideliais žmogiškaisiais resursais, tą tinklą norisi sutvarkyti. Aišku, kad nenukentėtų kultūros įstaigų funkcijos, o optimizuojama turėtų būti valdymo, administravimo, apskaitos struktūra“, – aiškino E. Plančiūnienė.

Anot jos, darbo grupėje jau buvo pasiūlymas palikti savarankiškais tris kultūros centrus – Šakiuose, Gelgaudiškyje ir Kudirkos Naumiestyje. E. Plančiūnienė pateikė keletą pavyzdžių, kokia kultūros įstaigų struktūra egzistuoja kaimyninėse savivaldybėse: Marijampolės modelis – vienas kultūros centras, kitos įstaigos dirba kaip padaliniai, o Paežeriuose veikia jungtinė įstaiga – Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus.

„O kalbant apie Lukšių situaciją – yra tas gąsdinantis pasiūlymas tarsi jungti tas dvi Zyplio dvaro komplekso teritorijoje veikiančias biudžetines įstaigas – Zanavykų muziejų ir Lukšių kultūros centrą. Tai yra tas klausimas, prie kurio darbo grupėje klumpame. Mes turime kalbėtis, apsispręsti, ko norime, ir susidėlioti patys. Arba aš tikrai jau matau ženklų, kad gali būti, kad per kelerius metus mums tiesiog lieps tai padaryti: ar įstatymas bus pakeistas, ar kažkoks Seimo nutarimas išleistas“, – tokiomis įžvalgomis dalijosi E. Plančiūnienė.

Kalbėjusi Lukšių kultūros centro vadovė Daiva Bukšnienė prašė E. Plančiūnienės kalbėti konkrečiau. Jos žodžiais, darbo grupėje buvo aiškiai pasakytos trys vizijos dėl Lukšių kultūros centro.

„Reikia dalį kultūros centro darbuotojų iškelti į miestelio kultūros namų pastatą, dalį palikti edukuoti centriniuose Zyplių dvaro rūmuose, išplečiant Zanavykų muziejaus veiklas. Kitas variantas – prijungti Lukšių kultūros centrą prie Zanavykų muziejaus, trečias – visą Lukšių kultūros centrą iškelti į miestelį. Ir paskutinio posėdžio metu jau buvo siūloma balsuoti. Tai ačiū Dievui, kad už mus pastovėjo vicemeras, nes kažkuris iš šių pasiūlymų jau būtų teiktas tarybai spręsti“, – taip aiškino D. Bukšnienė.
Vicemeras D. Jakavičius dar bandė aiškinti, kad įgyvendinant miestelio projektą viena iš jo dalių ir buvo įveiklinti kultūros namų pastatą. Jis teigė, kad teisiškai Lukšių kultūros namai yra seniūnijos žinioje, todėl perkelti čia Lukšių kultūros centrą neleistų projekto eiga, nors darbo grupėje to niekas neakcentavo.

„Manau, yra dirbtinas sujungimas tų puikiai Zyplių dvare gyvuojančių dviejų biudžetinių kultūros įstaigų. Nei viena jų papildomų lėšų, kad išgyventų, neprašo, plius jos pačios uždirba. Gal kažkada ir bus Vilniuje priimti kažkokie sprendimai, kaip vyksta su galima sveikatos pertvarka, bet šiuo metu tai to nėra. Manau, reiktų rasti kažkokį sprendimą ir nevykdyti visko buldozeriu “, – svarstė vicemeras.

Susirinkusieji teiravosi E. Plančiūnienės, kas konkrečiai yra pavedę vykdyti kultūros tinklo pertvarką. D. Bukšnienė svarstė, kodėl galbūt šiandien nesprendžiami kitų kultūros įstaigų klausimai – Kudirkos Naumiesčio, Griškabūdžio, Sintautų kultūros centrai jau kuris laikas vadovo neturi, tokio laikinumo neapsikentusi Sintautų kultūros centro vadovė nutarė iš darbo apskritai išeiti.

„Mes gerai dirbam, tai vis tiek sprendžia tik Lukšių klausimą. O jei darbo grupėje aš pradedu pasakoti, kad mūsų kultūra gyvena iš turizmo, tai išgirstu replikas, kad tai yra funkciniai dalykai... Tai iš ko susideda ta reorganizacija? Manau, reikia skaičiuoti, ar mes uždirbam, ar pradirbam. Bet į šituos mano pasakymus niekas nereaguoja“, – emocijų neslėpė Lukšių kultūros centro vadovė.

Tarybos narys J. Bakas turėjo pastabų dėl viešinimo.

„Aš tik girdžiu iš pletkelių, kad Lukšiuose taip ar kitaip darys. Spaudoje irgi tik abstrakčiai parašyta. Nežinai, ką pasakyti lukšiečiui. Jei iš tikrųjų darbo grupėje reikėjo tik nubalsuoti už kažkurį siūlomą kultūros tinklo optimizavimo variantą, vadinasi, viskas čia arti buvo“, – kalbėjo J. Bakas.

Į išsakytą pastabą E. Plančiūnienė dar kartą pakartojo, kad „nėra priimta darbo grupėje jokių sprendimų, kad būtų ką paviešinti“.

 „O kokiomis nuotaikomis gyvenam mes? Norime kitąmet išleisti leidinį, kuris vadinsis „Lukšiai – muziejus po atviru dangumi. Kitais metais sukanka 10 metų, kai atidaryti Zyplių dvaro rūmai. Turime ruošti kitų metų planus su kažkokiu nerimu. Mes turėtume džiaugtis, kad esame tokie unikalūs, o iš skyriaus sulaukti tik palaikymo“, – kalbėjo Lukšių kultūros centro renginių organizatorė-parodų kuratorė Inesa Bagdanavičienė.

Įstaigos vadovė D. Bukšnienė dar pridūrė, kad darbuotojai dirba ir šeštadieniais, ir sekmadieniais, nes kultūros centras suinteresuotas užsidirbti daugiau pajamų, kad nereiktų koncertams nuolat prašyti iš rėmėjų.

„Šiemet įsigijom lauko sceną, turim įsigiję šimtus kėdžių ir kito turto. Dabar už surinktas lėšas (už penkis tūkstančius eurų) apmokėjom šildymą, savivaldybei nieko nekainavo“, – įstaigos savarankiškumo privalumus vardijo įstaigos vadovė.

Kalbėję kiti lukšiečiai teiravosi, apie kokį kultūros įstaigų tinklo optimizavimą kalbama ir kur bus sutaupoma, jei svarstoma darbuotojus perkelti į senus kultūros namus miestelio centre ir jį reiks tvarkyti.

Išklausęs lukšiečių išsakytus argumentus, savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas, minėtos darbo grupės narys B. P. Vainius patikino, kad jis jau susiformavo nuomonę, kaip balsuos, jei bus visgi priimami kažkokie sprendimai dėl kultūros įstaigų optimizavimo.

„Darbo grupės pirmajame posėdyje aš laikiausi tos minties – trys miestai – trys kultūros centrai, neinam Marijampolės variantu – vienas centras ir skyriai. O dėl Lukšių aš buvau tos nuomonės, kad ieškokime kompromiso, kad nebūtų išdraskoma, supriešinami žmonės ir t.t. Toje koncepcijoje, kurią iškėlė meras, kad galbūt reiktų sujungti Zanavykų muziejų su kultūros centru, galbūt sutaupysime... Bet, manau, tiek švietimo, tiek kultūros atžvilgiu taupyti negalima. Aš esu tos nuomonės, kad Lukšių kultūros centras turi išlikti savarankiškas, – kalbėjo B. P. Vainius, o susitikimo pabaigoje dar paaiškino: – Darbo grupėje jau yra nubalsuota, kad trijuose miestuose yra trys kultūros centrai, ketvirto centro klausimas kompromiso principu sprendžiamas Lukšiuose. Aš jau matau, kad mums belieka tą vadinamą kompromisinį variantą, kad Lukšiuose lieka kultūros centras kaip atskiras juridinis vienetas, pasitvirtinti“, – kalbėjo B. P. Vainius.

Paprašyta tarybos nario T. Skaizgirio reziumuoti susitikimą ir kokią žinią E. Plančiūnienė visgi nuneš rajono politikams, ši atsakė, kad pirmiausiai sprendimus priims darbo grupė.

„Man jūsų nuomonė yra svarbi. Galimi kultūros tinklo optimizavimo modeliai darbo grupėje yra svarstomi. Dar kartą sakau, optimizavimas nėra jūsų darbo nuvertinimas ar nepalaikymas. Artimiausiu metu darbo grupė vėl susitiks“, – reziumavo E. Plančiūnienė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip atsikratote žaliosiomis atliekomis?

klausimelis 04 16Dalė iš Griškabūdžio:

Lapus, daržovių atliekas kompostuojame. Po to kompostą naudojam ant daržo. Nugenėtas medžių šakas patys susismulkinam ir naudojam kaip kurą. Žinau, kad žaliąsias atliekas galima vežti į tam skirtas aikšteles. Bet kai kaime gyveni, tai nereikia niekur vežti. Be to, tokių atliekų nedaug ir susidaro. Nupjauta žolę dedu apie medelius, krūmus. 

klausimelis 04 16 2

Ilma iš Šakių:

Šiuo metu gyvenu bute. Tad dėl žaliųjų atliekų tvarkymo ir rūpesčių neturiu. Jeigu tvarkomės, pasigrėbiam apie daugiabutį, tai sukraunam į krūvas, kurias po to išveža seniūnija. Be abejo, žinom, kad reikia atsakingai ir gamtoje elgtis poilsiaujant, todėl ir laužą tik tam skirtose vietose kūrenam, dar ir šiukšles, kitų paliktas, surenkam.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.