Ką byloja Rūdšilio giria ir Valkų kalvos

valkos zygis
Į Valkų kalvas žygiavo gausus būrys šaulių iš įvairių rajono vietų bei svečiai iš Jurbarko. Žygeivių teigimu, apie 12 kilometrų trasa nebuvo sunki. V. Venslovaičio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Tradiciškai trečiąjį gegužės savaitgalį Lekėčiuose drauge švęsti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną rinkosi Seimo nariai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, savanoriai, šauliai. Minint šią dieną prisiminti Rūdšilio girioje žuvę partizanai Julijonas Būtėnas-Stėvė ir Petras Jurkšaitis-Beržas, Lietuvos laisvės gynėjai. Jiems pagerbti organizuotas pėsčiųjų žygis į Valkų kalvas.

Praėjusį šeštadienį tradiciniai renginiai „Atmintis gyva“, „Valkų mūšio aidai“ prasidėjo šv. Mišiomis už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčioje.

Po Mišių stabtelėta miestelio centre prie atminimo lentos, skirtos Nepriklausomybės kovų Lekėčių valsčiaus savanoriams bei Vyčio Kryžiaus kavalieriams ir prie Nepriklausomybės paminklo.

„Mes esame prie labai unikalaus paminklo, kuris atlaikė ne tik laiko, bet ir komunizmo išbandymus. Per visą šį laiką šis paminklas išstovėjo apleistas, krūmais paslėptas. Šis paminklas pastatytas 1928-aisiais – minint valstybingumo atkūrimo dešimtmetį. Projekto autorius buvo vietos vokietis, nes nemažai vokiečių šiame krašte gyveno. Manau, šiandien reikia prisiminti ne tik didvyrius, bet ir jų tėvus, motinas, senelius, kaimynus, kunigus ir mokytojus. Jie išugdė didvyrių kartą“, – kalbėjo Seimo narys Valdas Rakutis.

Iš Lekėčių renginio dalyviai pasuko į Rūdšilio girią pagerbti ten žuvusių partizanų J. Būtėno-Stėvės ir P. Jurkšaičio-Beržo atminimą. Miškais nuaidi „Tautiška giesmė“, žuvusieji pagerbiami tylos minute.

„Šis kalnelis ir partizanų žeminė liudija, jog Julijonas Būtėnas-Stėvė ir Petras Jurkšaitis-Beržas čia pasiliko amžiams. 71-eri metai praėjo nuo šiurpių ir tragiškų įvykių, buvusių šioje vietoje Rūdšilio girioje. Apie tai liudija paminklai, primena pažintiniai takai. Atmintis bus gyva, kol žmonės iš kartos į kartą ją palaikys, įprasmins“, – kalbėjo renginio vedėja Milda Ratomskienė.

Su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena susirinkusius sveikino ir Lekėčių miestelio seniūnas Ričardas Krikštolaitis akcentuodamas, jog ši diena karo Ukrainoje kontekste – ypač prasminga.

Šis renginys neatsiejamas nuo istorinę atmintį palaikančios Seimo narės Irenos Haase.

„Laikas vis labiau atitolina praeitį, kuri padėjo pagrindus šiandieninei mūsų laisvei. Kasdien gaivinkime istorinę atmintį ir nuolat puoselėkime, saugokime svarbių tautos įvykių atminimą. Džiugu, kad mes galime džiaugtis Laisve, pagrįsta demokratijos principais“, – kalbėjo Seimo narė vylusis, kad tikėjimo liepsna sunaikins pavojus, kilusius demokratijai Ukrainoje ir Europoje.

Vėl giriomis nuaidėjo partizanų dainos, prisiminimai iš partizanų gyvenimo, kuriuos atvežė Gelgaudiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Šilupė“ (vad. Audronė Adomaitienė), bei vietinių – Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro moterų vokalinio ansamblio „Raskila“ (vad. Jurgis Jarašius) muzikiniai kūriniai.

Lygiai vidurdienį gausus būrys šaulių iš Šakių, Kudirkos Naumiesčio, Plokščių, Sintautų, Gelgaudiškio bei svečiai iš Jurbarko, Lukšių Vinco Grybo gimnazijos skautai ir kiti žygio entuziastai iš Rūdšilio girios pasuko Valkų kalvų link, pasiryžę įveikti daugiau nei 10 kilometrų trasą. Po dviejų valandų žygiavimo visi sėkmingai pasiekė Valkų mišką. Čia, prie paminklo partizanams, žuvusiems 1945 m. gegužės 12 d. Valkų mūšyje, atvyko ir kiti renginio dalyviai.

Nuskamba KASP Šakių 205-os pėstininkų kuopos savanorių paleistos atminimo salvės – už tėvynę, laisvę, žuvusius partizanus. Šiame miške buvo įsikūrusi kapitono Jurgio Valčio-Tundros vadovaujama partizanų stovykla ir bunkeriai, Valkų miške buvo nukauta 19 partizanų.

Apie šioje vietoje vykusių partizanų susirėmimų su sovietų pasienio kariuomenės kareiviais detales pasakojo kraštotyrininkas, Sibiro tremtinys Antanas Bajerčius, primindamas dar vieną svarbią datą – 1948 m. gegužės 22–23 d. vykusią trėmimų operaciją „Vesna“.

„Tremtis yra susieta ir su partizanine kova. Jeigu iš Lietuvos išvežė apie 12 tūkstančių šeimų, jeigu bent pusė buvo partizanų rėmėjai, pas kuriuos partizanai galėjo pavalgyti, sušilti, apsirengti, pasigydyti, tiek partizanai neteko užnugario, atramos, nes Lietuva buvo tokioje padėtyje, kad iš visų pusių apsupta sovietinės valdžios“, – kalbėjo A. Bajerčius ir pasidalino Lietuvos partizanų laikinųjų įstatų turiniu.

Lekėtiškis šaulys Zenonas Rakauskas taip pat pasidalino prisiminimais, kuomet eidamas į mokyklą girdėjo antros sovietų pasieniečių atakos šūvius prieš partizanus Valkų miške.

Besibaigiant renginiui Valkose, ilgai buvęs palankus dangus staiga prapliupo, tad kas automobiliais, kas pėsčiomis pasuka į Poškynės sodybą. Žygio vedlys, Kudirkos Naumiesčio 410-os kuopos vadas Antanas Varankovas pasakojo, jog kasmet stengiasi žygio trasą paįvairinti. Jis Valkų mūšio paminėjime dalyvauja ir žygiuoja jau 20 metų.

„Atsimenu, kai 1990 m. Valkose pastatė paminklą, ten buvo kirtimas, praktiškai jokio medžio. Mažėja mūsų vyresnių šaulių, vyriausias dalyvis šiandien naumiestietis Jonas Matijošaitis, o jaunimą reikia pritraukti“, – svarstė A. Varankovas.

Vinco Kudirkos gimnazijoje įsikūrusio šaulių būrelio vadovas Tomas Vencius žygyje į Valkų kalvas su vaikais dalyvauja taip pat ne pirmi metai.

„Bet kokiam žygiui jaunieji šauliai turi būti pasiruošę visada. Manau, kad dalyvavimas šiame renginyje – puikus patriotizmo skiepijamas jaunimui bei fizinis pasiruošimas“, – kalbėjo T. Vencius.

Žygyje dalyvavusi 39-erių šakietė Edita Kardauskienė pasakojo, kad šaule tapo tik šiemet, priesaiką priėmė vos prieš mėnesį.

„Karyba visada mane domino. Tapti šaule paskatino įvykiai Ukrainoje, negalvodama įstojau į šaulių gretas. Į Valkų kalvas pirmą kartą žygiavau, trasa gana įdomi. Valkų kalvose klausydamasi pasakojimų, bandžiau įsivaizduoti, kas ten įvyko“, – mintimis dalijosi E. Kardauskienė.

Pakalbinta lukšietė skautė Ugnė Jomantaitė žygyje dalyvavo taip pat pirmą kartą, keturiolikmetė pasakojo, kad jai didžiausią įspūdį paliko išgirsta partizanų mūšio istorija, Ugnė neslėpė, kad užaugusi norėtų būti šunų dresuotoja.

„Poškynės“ sodyboje visų renginio dalyvių laukė KASP karių savanorių pasakojimas ir ginkluotės demonstravimas bei garuojantys ukrainietiški barščiai, kuriuos išvirė lukšiečiai Irena ir Gintaras Korsakai.

Dėmesį pritraukė ir atvykę pasieniečių kinologai su augintiniais: VSAT Pagėgių rintinės Sienos kontrolės skyriaus vyresnysis specialistas, gelgaudiškietis Tomas Švilpa su augintiniu Demo bei Rociškių pasienio užkardos jaunesnioji specialistė, šakietė Austėja Naujokaitytė su augintiniu Leo, Šilgalių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas lukšietis Edvardas Matusa, su augintine Lara. Keturkojai demonstravo paklusnumo komandas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pakanka sporto infrastruktūros rajone?

klausimelis 04 19Arūnė iš Griškabūdžio:

Ne. Griškabūdyje nieko nėra. Mokyklos stadionui reikėtų labai didelio remonto. Ten yra krepšinio aikštelė, bet aš krepšinio nežaidžiu. Atvykdavau pasportuoti į Šakius. Lankiausi baseine ir treniruoklių salėje. Šakiuose reikėtų daugiau dviračių takų, nes nelabai yra kur važiuoti. 

klausimelis 04 19 2

Milda iš Šakių:

Nepakanka. G alėtų būti daugiau. Labai trūksta dviračių takų. Daug metų laukiam dviračių tako Šakiai–Lukšiai. Girdėjau apie Šakių „Varpo“ mokyklos stadiono rekonstrukciją. Tikrai reikalingas ir futbolo aikštynas, ir lengvosios atletikos treniruotės, nes kuo daugiau sportuosim, tuo bus geriau.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.