Auksu besipuošianti gamta džiugino Žvirgždaičių miestelio šventės „Po Žvirgždaičių dangumi“ , kurios svarbiausiu akcentu tapo miestelio heraldikos – herbo, vėliavos – pašventinimas ir pristatymas, dalyvius.

Praėjusį šeštadienį sujudimas Žvirgždaičiuose nuo pat ryto: prie seniūnijos esančiame kiemelyje jau rikiavosi prekybininkai, vaikams siūlantys pramogas. O jau vidudienį Žvirgždaičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios varpas kvietė maldai.

„Susirinkome išskirtine proga į išskirtinę šventę, kai norime ir bandome simboliais ir ženklais parodyti savo išskirtinumą. Šiandien melsimės už jūsų bendruomenę, prisimindami jos garbingą praeitį bei prašydami dabarčiai tarpusavio pagarbos, meilės, ištvermės“, – kalbėjo Mišias aukojęs Kudirkos Naumiesčio parapijos klebonas kan. Donatas Jasulaitis.

Pašventindamas Žvirgždaičių miestelio herbą ir vėliavą dvasininkas linkėjo visiems Mišių dalyviams tikro, nuoširdaus bendravimo, susitelkimo, atsakomybės, o žvirgždaitiškiams  ir toliau puoselėti tarpusavio bendrystę.

Kad ir Žvirgždaičiai pagaliau turėtų savo heraldiką, bendram tikslui bendruomenę vedė miestelio seniūnė Giedrė Snudaitienė. Tad po Mišių, paėmusi į rankas miestelio herbą, vėliavą patikėjusi nešti kolegai šauliui Valdui Dumčiui, pakvietė visus nuo bažnyčios eiti iki seniūnijos – į heraldikos pagerbimo šventę. Čia eiseną pasitiko energingas, muzikine jėga pulsuojantis Griškabūdžio pučiamųjų instrumentų orkestras, suburtas Valdo Sinkevičiaus. Išties, Žvirgždaičių gyvenimas sukasi apie moterišką branduolį, šalia seniūnės stoja Asta Baubonienė, Danguolė Bendžiuvienė, Vitolda Kantautienė, Rimvydė Ralickienė, kuri pasakojo, kad Žvirgždaičių bendruomenė per projektinę veiklą įgyvendino gražią idėją – pastatė lauko sceną-pavėsinę, kurią simboliškai perkirpdami juostelę atidarė savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis ir seniūnė G. Snudaitienė.

Sūduvos metai Žvirgždaičiams padovanojo vieną prasmingiausių dovanų – skiriamuosius heraldikos ženklus – herbą, vėliavą ir antspaudą.

„Žvirgždaičių skiriamieji ženklai – tai vietovės istorinė atmintis, tai įsipareigojimas gerbti savo kraštą, savąsias tradicijas. Nelengvas darbas teko ne tik dailininkui Raimundui Krukoniui pagal parengtą aprašymą parinkti spalvas, simbolius, atsižvelgiant į bendruomenės pageidavimus, kurių būta daug ir įvairių, į heraldikos tradicijas bei taisykles, bet ir seniūnijos seniūnei, kuri tarpininkavo, organizavo, inicijavo, vykdė“, – kalbėjo renginio vedėja R. Ralickienė kviesdama žodį tarti miestelio seniūnę G. Snudaitienę.

Seniūnė atviravo: kuomet pradėjo eiti seniūnės pareigas Žvirgždaičiuose, miestelio istorijos žinojo nedaug – tiek, kiek buvo paskaičiusi, tad buvo šiek tiek nejauku pradėti dirbti svetimame krašte.

„Šitas heraldikos simbolių išgryninimas tapo man kaip didelė dovana susitapatinti su Žvirgždaičiais. Ir netgi šiandien galiu prisipažinti, kad apie savo gimtą kraštą Liepalotus galėčiau papasakoti mažiau, kiek daug šiandien žinau apie Žvirgždaičių kraštą, – kalbėjo seniūnė. – Prieš metus pradėjom diskutuoti, kas turėtų toje heraldikoje atsispindėti. Tuomet pasakyta rajono mero mintis, kad herbas turi būti gerai įsimenamas ir toks, kad jį galėtų nupiešti vaikas. Tad šventės metu kviesime vaikus į dirbtuvėles, kad pabandytų nupiešti mūsų herbą, ir pažiūrėsim, ar mes įgyvendinom tą užduotį.“  

Žvirgždaičių seniūnė nuoširdžiai padėkojo ir Žvirgždaičių heraldikos autoriui, dailininkui R. Krukoniui, išpildžiusiam visos bendruomenės lūkesčius. R. Krukonis pasveikino Žvirgždaičių bendruomenę sakydamas, kad simbolių pasirinkimas ir jų išviešinimas yra istorinis įvykis, tad linkėjo, kad simboliai lydėtų žvirgždaitiškius tolimesniame gyvenime ir visus dar labiau suvienytų.

Pristatydamas simbolius heraldikoje R. Krukonis pasakojo, kad per herbo širdį einanti centrinė figūra – auksinis stulpas – simbolizuoja žvirgždėtą kelią, nuo kurio prasidėjo ir vietovės augimas.

„Juoda spalva simbolizuoja žemę, o varnelės – kraštiečio Jono Prapuolenio, art deco menininko, kūrybos elementus, daigus. Varnelės-paukšteliai taip pat sietinos su aviacija, o tiksliau, su Žvirgždaičiuose gimusiais žymiais lakūnais – broliu ir seserimi Jonu ir Antanina Liorentais. Be to, Žvirgždaičių miestelio pavadinimas yra bene daugiausiai priebalsių su varnelėmis turintis vietovės pavadinimas, – pasakojo simbolių autorius R. Krukonis. – Herbe panaudotas aukso ir juodos spalvos derinys yra labai solidus ir taurus derinys heraldikoje. Kontrastingų spalvų, garbingos heraldinės figūros ir damaskinažo technikos panaudojimas herbe daro jį išskirtinį ir puikiai įsimenantį, tinkantį deramai reprezentuoti ir identifikuoti Žvirgždaičių miestelį ne tik Lietuvos, bet ir užsienio heraldikos sistemose.“

R. Krukonis taip pat akcentavo, kad Žvirgždaičių miestelio herbą iš dalies galima priskirti kalbančiųjų herbų grupei, kadangi pačiame herbe yra pasakojamas miestelio pavadinimas.

Žvirgždaitiškius sveikinęs rajono meras Edgaras Pilypaitis linkėjo ir toliau bendruomenei burtis, šviesti kitus, sakydamas, kad ne taip ir dažnai pamatysi vėliavą baltame fone – tokia yra išskirtinė yra Žvirgždaičių vėliava.

Daug tą dieną Žvirgždaičiuose buvo geltonos ir juodos spalvos ne tik miestelio heraldikoje, bet ir renginio organizatorių rūbų atributikoje, foto sienelėje ir, aišku, gamtoje – geltona spalva besidažantys medžiai ir juoduojantys šio krašto žemdirbių dirvonai. Netrūko ir gražaus pasibendravimo bei atlikėjų pasirodymo.