Lapkričio 6 d. Raudonės pilyje šalies medžioklius subūrė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) organizuojama respublikinė Šv. Huberto šventė su unikalia tradicija – eitynėmis su sumedžiotu elniu. Tarp apdovanotų „Medeinės“ medaliais ir mūsų rajono medžiotojai.

Šv. Huberto šventė prasidėjo iškilminga medžiotojų, pasidabinusių medžiotojų drabužiais, skrybėlėmis, eisena kartu su savo šeimų nariais Raudonės miestelyje. Eisenos, kurią lydėjo Mažosios Lietuvos medžioklinių ragų ansamblis „Kurtinys“, dalyviai nešė sumedžiotą elnią. Nešdami būrelių ir klubų vėliavas, kartu su savo medžiokliniais šunimis eitynių dalyviai atžygiavo į Raudonės pilies vidinį kiemelį, kur buvo aukojamos šv. Mišios – už gyvąją gamtą, medžiotojus ir jų šeimas. Pasak vieno iš pagrindinių šventės organizatorių, LMŽD Jurbarko skyriaus pirmininko Daivaro Rybakovo, eitynės su sumedžiotu elniu ir šv. Mišios yra neatsiejama Hubertinių šventės dalis. Tad jurbarkiečiai nutarė atkurti šią tradiciją ir ją toliau puoselėti.

Šv. Mišias aukojęs Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Kairys priminė, kad medžiotojų globėjas yra šv. Hubertas iš Lježo. VII amžiuje jis buvo vyskupas, apie jį pasakojama puiki atsivertimo istorija – Huberto legenda.

„Kadaise Martynas Liuteris buvo paklaustas, ar medžioklė yra geras, ar blogas dalykas. Ir sakoma, kad jis atsakęs taip: medžioklė yra tokia pat gera ar bloga, koks geras ar blogas yra medžiotojas. Yra skirtumas, ar medžioji su Dievo paliesta siela, ar ne. Yra skirtumas, ar mes laikome save viršesniais už Dievo kūriniją, ją išnaudojame ir pavergiame. Ar suprantame, kad esame kūrinijos dalis, kuria privalome rūpintis. Medžioklė pati savaime nėra nei gera, nei bloga. Tai priklauso nuo medžiotojo požiūrio“, – kalbėjo dvasininkas.

Po Mišių svečias, „Žvėrinčiaus“ Žemaitijoje įkūrėjas eigulys Petras Dabrišius atliko prie sumedžioto elnio ritualą.  P. Dabrišius pats pasigamino būgną, aptrauktą elnio oda, ir medžiotojo kepurę pagal senovines tradicijas. Ritmingi būgno garsai sklendė per visą pilies teritoriją ir atrodė, kad kūną veria kiaurai.

Su švente susirinkusius medžiotojus bei jų šeimos narius sveikinęs ir LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas kalbėjo, kad šv. Huberto laikais medžiotojai medžiojo, kad išgyventų, tačiau šiandien – tai medžiojamųjų gyvūnų populiacijos valdymas.
„Kad ateities kartoms mes medžiotojai paliktume gražią, tvarkingą, sureguliuotą gamtą. Medžioklė – tai gyvūnų populiacijos reguliavimas. Tokia medžiotojų misija. Kad mes mokėtume be kančios, be skausmo gamtoje sureguliuoti viską“, – kalbėjo draugijos pirmininkas.

Iš jo rankų šiemet aukščiausias medžiotojų apdovanojimas Šv. Huberto ordinas iškeliavo į Rokiškį, o Jurbarko ir Šakių MŽD vadovai D. Rybakovas ir Algimantas Glikas už medžioklės tradicijų, kultūros, propagavimą ir puoselėjimą „Medeinės“ medaliais apdovanojo keliolika šalies medžiotojų, tarp jų ir tris mūsiškius: Šakių MŽD medžioklės žinovą žuvininką Gintautą Liepuonį, Jankų medžiotojų būrelio vadovą Irmantą Kančį bei Plokščių medžiotojų klubo „Žalgiris“ vadovą Regimantą Šeputį.

Šv. Huberto šventės metu buvo uždaryta ir LMŽD medžioklės trofėjų paroda „Raudonė 2022“. Nuo liepos vidurio Raudonės pilyje buvo eksponuojama beveik 2 tūkst. medžioklės trofėjų. Kaip buvo paskelbta šventės metu, Lietuvos rekordų registravimo agentūra užfiksavo naują Lietuvos rekordą – daugiausia medžioklės trofėjų eksponuota vienoje vietoje. Šventės metu LMŽD direktorius Laimonas Daukša padėkojo ir Jankų bei Kidulių medžiotojų būreliams už pagalbą rengiant šią parodą.

Nuo pat ryto Raudonės pilyje įsikūrė medžiotojų būrelių, klubų nariai iš visos Lietuvos. Kiemeliuose garavo medžiotojų sriubos katilai, sriuba buvo vaišinama ir visuomenė. Čia pat kepsninėje „Pragaro mašina“ buvo kepamas visas elnias. O Raudonės pilies prieigose vyko medžioklinių šunų ir sakalininkų pasirodymai. Kaip sėlina grobio link medžioklinis šuo, publikai demonstravo ir veislynas „Medeinos giraitė“ iš Slavikų.