Nors pagrindinis Verslo dienai skirtas renginys vyks gruodžio 8 d., tačiau Turizmo ir verslo informacijos centras kartu su gide Birute Bendoraitiene įžangą jau padarė – praėjusį penktadienį pakvietė į neakivaizdinę kelionę po Tanzaniją ir kėlė klausimą, ar galimas verslas Tanzanijoje.

 

Nors dar vasaros pabaigoje su skaitytojais dalinomės dviejų Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokytojų Audronės Vorevičienės ir Birutės Bendoraitienės įspūdžiais po neeilinės kelionės į Tanzaniją, šįkart į neakivaizdinę kelionę, minint Verslo dieną, pakvietė B. Bendoraitienė. Ir, kaip pripažino pati Birutė, tikrai nemanė, kad jos pasiklausyti ateis visai nemažas būrelis susidomėjusiųjų. Tačiau, ko gero, masina tiek įtaigus moters pasakojimas, tiek ir kontrastinga bei nepažįstama šalis, tiek ir kitoks renginio formatas.

B. Bendoraitienė, pasakodama apie skurdžią vietinių gyventojų kasdienybę ir rodydama tos kasdienybės atspindžius nuotraukose, sako, kad ji tik mums, gyvenantiems visiškai kitaip, atrodo neįtikėtinai varginga. Pati gidė įsitikinusi, kad Tanzanijos žmonės laimingi, svarbiausia, kad turi kukurūzų košės pavalgyti, kuri dažniausiai skirta ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei. Jie niekur neskuba, tempas lėtas, gyvena kaip išmano ir net nesupranta klausimo, kas vaiko tėvai. Mat santuokos čia nesureikšminamos, rūpinamasi vieni kitų vaikais, o tauta išties jauna. Žinoma, sako B. Bendoraitienė, didžiuliai skirtumai tarp miesto ir gūdžiosios Afrikos, tačiau būtent tai ypač žavi.

„Afrika – tai jausmas. Afrika – tai emocija. Afrika – tai skaitytų knygų įsikūnijimas. Siurprizas, kuris laukia už posūkio. Netikėtumas“, – sako šią šalį su kolege aplankiusi Birutė.

Kalbėdama apie verslą, ji pasakojo, kad nors pati Tanzanija turi daug naudingųjų iškasenų, žmonės tiesiog nesupranta logistinės grandinės – iškasti, supakuoti, išvežti, to dar mokomasi. Anot Birutės, todėl vietiniai palankiai žiūri ir į baltuosius, nutiesusius kelius, mokančius šio verslo. Tad čia vienas pelningiausių užsiėmimų yra medžio anglies gamyba. Už maišą galima gauti dolerį.

„Apskritai visur yra rankų darbas, o darbo jėga žiauriai pigi. Jei gauni dolerį per dieną, gerai, alga, pavyzdžiui, namų tvarkytojos yra 50 dolerių už mėnesį ir tai nėra mažai“, – pasakojo B. Bendoraitienė.

„Ar  Afrikoje galimas verslas? Be abejo. Bet koks verslas galimas, bet noriu pasakyti, kad labiausiai galimas švietimas ir labiausiai reikia pradėti nuo to“, – mintimis dalijosi B. Bendoraitienė savo pasakojimu nekart skatinusi pamąstyti, palyginti, kad tai, kaip gyvename mes ir kaip gyvena afrikiečiai, yra du skirtingi pasauliai.

„Draugo“ inf.