Kryžių Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje atkūręs skulptorius Gediminas Jėčys sako, kad kryžius išsiskiria puošnumu, detalių gausa. Meistras džiaugiasi, kad būtent jam teko atkurti žymaus Zanavykų kryždirbio darbą. V. Balčiūno nuotr.
Senasis kryžius Šakių bažnyčios šventoriuje buvo statytas 1974 m. Kryžiaus meistras – Zanavykijos kryždirbys, stalius Petras Tamašauskas, gimęs 1893 m. Šakių apskrities Barzdų valsčiaus Kraujučių kaime, kur ir praleido visą savo gyvenimą.
Kaip pasakojo Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Vida Endriukaitytė, produktyviausias ir ryškiausias Tamašausko kaip kryždirbio laikotarpis yra sovietmetis. 1974m. jis sukūrė du kryžius ir du stogastulpius Skriaudžių bažnyčios (Prienų r.) šventoriui. Tais pačiais metais pastatytas kryžius Šakių bažnyčios šventoriuje. Dar vėliau šio meistro kryžiai pastatyti Igliaukos (Marijampolės r.), Garliavos (Kauno r.) ir Metelių (Lazdijų r.) bažnyčių šventoriuose. Barzdų bažnyčios šventoriuje taip pat stovi du kryžiai, šiek tiek mažesni nei miestelio centre, ir du stogastulpiai.
„Tamašausko kurti kryžiai pasižymėjo ypatingu puošnumu. Neretai jie būdavo užkelti ant betoninių pusrutuliu užbaigtų stačiakampio gretasienio formos pjedestalų“, – sako V. Endriukaitytė.
Pasak Šakių parapijos klebono vicedekano Vytauto Antano Matusevičiaus, nesinorėjo prarasti tokio meniško, bet visgi nuo laiko sunykusio kryžiaus. Todėl maždaug prieš dvejus metus atstatyti kryžių buvo patikėta skulptoriui G. Jėčiui.
„Sekmadienį naująjį kryžių ir dangus šventino. Taip snigo gražiai... Sekmadienį buvo minima Kristaus Karaliaus iškilmė. Ir tos dienos Evangelija skelbia apie Nukryžiuotąjį Jėzų. Džiaugiamės, kad buvo atstatytas kryžius“, – kalbėjo dvasininkas.
Naujojo kryžiaus pašventinimo iškilmėse dalyvavo ir jo meistras, skulptorius G. Jėčys. Anot jo, senasis kryžius, stovėjęs bažnyčios šventoriuje, buvo jau nemenkai sunykęs.
„Tai nebuvo paprastas kryžius iš dviejų medžio gabalų sukryžiavimo. Tai buvo ypatingas, puošnus, su gausybe ornamentų, puošmenų, be abejo, turinčių savas reikšmes ir prasmes, kryžius su koplytėle“, – sakė kryždirbys.
Anot jo, visą kryžių sudarė kone du šimtai detalių, kurias jam reikėjo atkurti bei išdrožti.
„Kryžių su koplytėle sudaro daug smulkių detalių, kurių pusės jau nebuvo. Tad prireikė nemažai pasikrapštyti, kad visas atkurti, išdrožti. Visgi kryžius 50 metų prastovėjęs. Vien kutų, kabančių po koplytėle, apie 40. Kryžiaus priekyje vaizduojamas gralis, šonuose yra tokių keistų detalių – kopėčios, replės ir kirvis. Visas medines detales impregnavau atskirai. Prie kryžiaus pritvirtinau originalią metalinę saulutę, deja, autoriaus, kas ją pagamino, nežinau“, – apie patį kryžių pasakoja G. Jėčys ir neslepia, kad naujojo kryžiaus gamyba užtruko kone dvejus metus.
Tad maždaug prieš dvi savaites pastatytas bažnyčios šventoriuje, o praeitą sekmadienį pašventintas kryžius nuo šiol ir vėl pasitiks parapijiečius, einančius maldai į Dievo namus. Ant pjedestalo esantis užrašas kviečia: „Neapleisk, Aukščiausias, mūsų ir brangios Tėvynės.“
Kol kas svarstoma, ką daryti su senuoju, žymaus Zanavykijos dievdirbio P. Tamašausko drožtu kryžiumi. V. Endriukaitytė įsitikinusi, galbūt reiktų ieškoti lėšų ir kryžių restauruoti arba bent jau konservuoti.