Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo parapijos klebonas kun. Vytautas Mazirskas advento laiku kviečia dažniau rasti laiko dialogui su savimi, vertybių permąstymui, maldai ir santykio su Dievu atkūrimui bei stiprinimui. D. Pavalkio nuotr.
Jau šį sekmadienį švęsime advento pradžią. Šio sekmadienio Evangelija sako, jog turime budėti. Ką tai reiškia – kaip budėti ir ko budint laukti? Šakiečiai jau po truputį ruošiasi šiam ypatingam laikotarpiui – ne vienuose namuose rūpinamasi žvakėmis papuoštu visžalių augalų vainiku, o dvasininkai ragina nepamiršti papuošti ir savo vidinį pasaulį: susitelkti, sustoti, permąstyti save patį bei santykį su Dievu.
Susipina simboliai ir prasmės
Būtų įdomu sužinoti, kaip dažnai žmonės susimąsto apie advento vainiko prasmę ir simbolius ar vis dėlto jį renkasi labiau kliaudamiesi savo skoniu, derindami prie namų interjero, per daug nesikapstydami spalvų reikšmėse bei kitose svarbiose detalėse. Iš tiesų šis Kalėdų laukimo simbolis yra labai prasmingas ir nors dėl tikslios advento vainiko kilmės dar pasiginčijama, tačiau germaniškuose bei skandinaviškuose kraštuose dar prieš krikščionybę žiemos metu būdavo dedamos degančios žvakės ant rato ir taip įvairiais ritualais buvo prašoma šviesos bei šilumos. Vėliau šią tradiciją perėmė krikščionys. Advento vainikas pirmą kartą pasirodė Vokietijoje 1839 m. Liuteronų pastorius Johanas Hinrichas Vichernas, dirbęs su skurstančiais ir našlaičiais vaikais, padarė vainiką iš vežimo rato, ant kurio jis pritvirtino dvidešimt keturias mažas raudonas žvakutes ir keturias dideles baltas žvakes. Raudonos žvakelės būdavo uždegamos kiekvieną savaitės dieną – tarsi dabartinis advento kalendorius, o sekmadienį būdavo uždegama viena iš keturių baltų žvakių. Taip tradicija prigijo ir išplito kitur. Advento vainiko tradicija iš Vakarų į Lietuvą atėjo maždaug XX a. trečiame dešimtmetyje.
Keturios advento žvakės, žyminčios keturis advento sekmadienius, skirtos pabrėžti tamsos ir šviesos kontrastui. Biblijoje Kristus vadinamas pasaulio šviesa, o žmogų apgaubusi nuodėmės tamsa. Adventas skirtas Kristaus atėjimo laukimui, todėl su kiekvienos žvakės įžiebimu tamsa vis labiau sklaidosi, nes Jo atėjimo laikas artėja. Tradiciškai katalikiškose šalyse advento vainikai puošiami liturgines spalvas primenančiomis violetinėmis ir rožinėmis žvakėmis: trys violetinės žvakės reiškia maldą, atgailą ir pasninką, o rožinė žvakė reiškia džiaugsmą, kurį Dievo įsikūnijimas atnešė žmonijai. Ji įžiebiama trečiąjį, vadinamąjį džiaugsmo sekmadienį. Kartais vainikas turi ir penktąją žvakę, kuri yra baltos spalvos ir simbolizuoja Švč. Mergelę Mariją ir jos pagimdytą Pasaulio Šviesą – Kristų ir yra įžiebiama per Kūčias. Papildomą reikšmę vainikui suteikia apskritimo forma (amžinojo gyvenimo simbolis), eglės žaluma (žalia – gyvenimo spalva), žvakės (tai šviesa, kuri apšvies pasaulį per Kalėdas) ir dekoratyvinės raudonos ir violetinės juostelės (Jėzaus meilės ir atgailos spalvos).
Advento vainiko tradicija Lietuvoje prigijo palyginti neseniai, bet jau daugelio namuose džiugaus laukimo laikas neįsivaizduojamas be šio atributo. Kas renkasi profesionalų sukurtus vainikus, kiti linkę patys nerti į kūrybą namuose, rinkdamiesi natūralius puošybos elementus – svarbiausia neužmiršti prie žvakėmis puošto vainiko susėsti, nurimti, pabūti su artimaisiais.
Gamina patys arba pasikliauna profesionalais
Kalbintos Šakių floristės ir švenčių dekoratorės vienbalsiai tvirtina, kad advento vainikai tarp šakiečių populiarūs jau ne vienerius metus – kas mielai registruojasi į tokių vainikų pynimo ir dekoravimo dirbtuvėles, kas pramokę juos kasmet sau ir draugams pina namie, kitiems gi patogiau vainiką įsigyti tiesiai iš profesionalo rankų. Štai Sintautuose dar gerokai iš anksto rinkosi aktyvios bendruomenės narės ir kartu su floriste iš Šilalės Ieva Vitartaite sukūrė ne vieną skoningą advento vainiką, puoštą pačių rinktomis ir dekoravimui paruošomis gamtos gėrybėmis. Sintautiškė Vida Čeplevičienė sako, kad priemonėmis vainikams rūpinosi tiek pačios dalyvės, tiek floristė, o bendra visų idėja turėjo dar ir labai kilnią potekstę – nusipinti vainiką ne tik savo namų jaukumui, bet šventine dvasia pasidalinti su kitais, dėmesio ir džiaugsmo stokojančiais. Dar šią savaitę moterys apsilankė Kukarskės, Ilguvos, Kudirkos Naumiesčio ir Šakių senelių globos namuose, nuvežė advento vainikus, kitas lauktuves ir pačią brangiausią dovaną – šiltą pabendravimą. Šakių „Carito“ skyriaus komanda taip pat ragina advento vainikus įsigyti už auką.
Prieš pat advento pradžią, šeštadienį, Gelgaudiškio dvare taip pat dar spės įvykti floristės, švenčių dekoratorės Rasos Sebestijonienės organizuojamos kūrybinės dirbtuvėlės. Moteris džiaugiasi, kad besiregistruojančių netrūksta, kiti ateina net antrus metus iš eilės, nes bendrystėje kūryba tampa dar ir smagia meditacija, maloniu pabendravimu. Specialistė atvirai prisipažįsta, kad nors iš profesinio smalsumo ir pasidomi pasaulinėmis folkloristikos tendencijomis, visada ir visur sau pasilieka vietos improvizacijai, trumpiau tariant, kompozicijas kuria tokias, kokias padiktuoja širdis. Tą daryti, beje, rekomenduoja ir savo mokiniams. Ji pastebi, kad pastaruosius porą metų klientai dažnai pageidaudavo baltos spalvos derinių, žinoma, visada aktualūs ramesni tonai, kuo natūralesni puošybos elementai. Floristė pasidžiaugia, kad vis daugiau klientų, ypač tų, kurie pasigilinę į advento vainiko spalvų prasmes, prašo tradicinių violetinių ir rožinių atspalvių žvakių. Kad šių spalvų žvakės prieš advento pradžią tapo kone deficitinėmis, pritaria ir gėlių verslo savininkė Kristina Geršvaltaitienė. Ji pastebi, kad sunkmetis sunkmečiu, bet šventėms žmonės tikrai ruošiasi ir, akivaizdu, tam nusimatę biudžetą.
„Šiemet advento vainikų perka dar daugiau nei pernai – tiek pavieniai žmonės, tiek įmonės. Populiariausi natūralūs – iš kėnio, puošti kankorėžiais, riešutais, džiovintomis gėlėmis. Retai kada gauname užsakymą padaryti dirbtinių augalų vainiką – gal ir gražu, bet kvapas ir dvasia jau kitokie…“ – teigia verslininkė.
Floristikos salono savininkė Daiva Bublaitienė sako: „Advento vainikas namuose ant stalo – labai gera proga susėsti sekmadieniais visai šeimai, užsidegti žvakelę, pasėdėti, pabendrauti. Taip, atsimenu, darydavome savo tėvų namuose, šią tradiciją tęsiu ir su savo vaikais“.
Anot floristės, prieššventiniu laikotarpiu žmonės salone dairosi to, kas tiktų jų namams, interjerui, atitiktų skonį, o apie advento vainiko tradicines spalvas tepasiteirauja vos vienas kitas.
„Žinoma, niekada nepaklysi pasirinkdamas natūraliai puoštą vainiką ar klasikinį žaliai raudoną derinį. Mes šiemet dalį vainikų puošėme rankų darbo keramikos detalėmis, stabilizuotomis samanomis. Toks vainikas, tinkamai per metus saugomas, savo išvaizdos ilgai nepraras, jį galima naudoti ne vienerius metus, vis ką nors patobulinant, perdekoruojant“, – sako floristė ir pripažįsta, kad jai įdomu sekti, ką diktuoja Europoje žymūs floristikos meistrai – Sarah Dupasquier, Klaus Wagener, Bloom’s žurnalo floristų komanda. O jie šiemet diktuoja, kad populiarūs bus pelenų rožės, ciklameno, balintos kavos, mėlyni ir juodi atspalviai. Taigi norintiems pataikyti į madas ir neprasilenkti su pamatinėmis advento vainiko spalvų tradicijomis palikta tikrai daug vietos kūrybai bei improvizacijoms…
Svarbiausia – paruošti ir papuošti savo vidų
Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo parapijos klebonas kun. Vytautas Mazirskas sako, kad advento vainiko tradicija Lietuvoje nors ir yra palyginti nauja, tačiau prasminga ir krikščioniška, yra net malda, skirta šio vainiko palaiminimui. Krikščioniškame pasaulyje Kristaus gimimas yra viena didžiųjų švenčių, todėl bažnyčia jos laukimo periodu pirmiausia žmones ragina paruošti savo vidų. Kunigas V. Mazirskas įsitikinęs, kad pasiruošimas gali būti labai paprastas, bet svarbiausia – nuoširdus: „Tai gali būti pamąstymas apie savo dvasinį gyvenimą, apie vertybes, dar yra tokia tradicija duoti kokį nors pasiryžimą – tarkime, susijusį su artimo meilės darbais ar pačiu savimi. Kad ir visai paprastai, tereikia į viską pasižiūrėti kūrybingai – paskirti kokią dieną savaitėje saldumynų ar kokio kito dalyko atsisakymui, ar, pavyzdžiui, važiuojant automobiliu vietoj radijo pabūti su savimi, išnaudoti laiką maldai. Juk Kristus gimė tam, kad vėl užsimegztų santykis, todėl adventas puiki proga permąstyti savo santykį su Dievu, su Jėzumi, kurio gimimą švenčiame.“
Tradiciškai krikščioniškame pasaulyje yra priimta per adventą susilaikyti nuo didelių pasilinksminimų.
„Esminis skirtumas tarp gavėnios ir advento, kad jei gavėnia daugiau orientuota į atgailą, tai adventas kupinas džiugaus laukimo“, – pasakoja V. Mazirskas ir iškart paragina nepasiklysti marketingistų žabangose, viliojančiose masiškai pirkti dovanas.
„Žinoma, dovanos yra svarbu, bet juk didžiulė dovana yra ir Kristui padovanotas gyvenimas, artimam skirtas kokybiškas laikas, nuoširdus pabendravimas“, – primena dvasininkas linkėdamas visiems šį laukimo laikotarpį praleisti viltingai, šviesiai ir prasmingai.
Keturios advento žvakės, žyminčios keturis advento sekmadienius, skirtos pabrėžti tamsos ir šviesos kontrastui. Biblijoje Kristus vadinamas pasaulio šviesa, o žmogų apgaubusi nuodėmės tamsa. Adventas skirtas Kristaus atėjimo laukimui, todėl su kiekvienos žvakės įžiebimu tamsa vis labiau sklaidosi, nes Jo atėjimo laikas artėja. Tradiciškai katalikiškose šalyse advento vainikai puošiami liturgines spalvas primenančiomis violetinėmis ir rožinėmis žvakėmis: trys violetinės žvakės reiškia maldą, atgailą ir pasninką, o rožinė žvakė reiškia džiaugsmą, kurį Dievo įsikūnijimas atnešė žmonijai. Ji įžiebiama trečiąjį, vadinamąjį džiaugsmo sekmadienį. Kartais vainikas turi ir penktąją žvakę, kuri yra baltos spalvos ir simbolizuoja Švč. Mergelę Mariją ir jos pagimdytą Pasaulio Šviesą – Kristų ir yra įžiebiama per Kūčias. Papildomą reikšmę vainikui suteikia apskritimo forma (amžinojo gyvenimo simbolis), eglės žaluma (žalia – gyvenimo spalva), žvakės (tai šviesa, kuri apšvies pasaulį per Kalėdas) ir dekoratyvinės raudonos ir violetinės juostelės (Jėzaus meilės ir atgailos spalvos).
Advento vainiko tradicija Lietuvoje prigijo palyginti neseniai, bet jau daugelio namuose džiugaus laukimo laikas neįsivaizduojamas be šio atributo. Kas renkasi profesionalų sukurtus vainikus, kiti linkę patys nerti į kūrybą namuose, rinkdamiesi natūralius puošybos elementus – svarbiausia neužmiršti prie žvakėmis puošto vainiko susėsti, nurimti, pabūti su artimaisiais.
Gamina patys arba pasikliauna profesionalais
Kalbintos Šakių floristės ir švenčių dekoratorės vienbalsiai tvirtina, kad advento vainikai tarp šakiečių populiarūs jau ne vienerius metus – kas mielai registruojasi į tokių vainikų pynimo ir dekoravimo dirbtuvėles, kas pramokę juos kasmet sau ir draugams pina namie, kitiems gi patogiau vainiką įsigyti tiesiai iš profesionalo rankų. Štai Sintautuose dar gerokai iš anksto rinkosi aktyvios bendruomenės narės ir kartu su floriste iš Šilalės Ieva Vitartaite sukūrė ne vieną skoningą advento vainiką, puoštą pačių rinktomis ir dekoravimui paruošomis gamtos gėrybėmis. Sintautiškė Vida Čeplevičienė sako, kad priemonėmis vainikams rūpinosi tiek pačios dalyvės, tiek floristė, o bendra visų idėja turėjo dar ir labai kilnią potekstę – nusipinti vainiką ne tik savo namų jaukumui, bet šventine dvasia pasidalinti su kitais, dėmesio ir džiaugsmo stokojančiais. Dar šią savaitę moterys apsilankė Kukarskės, Ilguvos, Kudirkos Naumiesčio ir Šakių senelių globos namuose, nuvežė advento vainikus, kitas lauktuves ir pačią brangiausią dovaną – šiltą pabendravimą. Šakių „Carito“ skyriaus komanda taip pat ragina advento vainikus įsigyti už auką.
Prieš pat advento pradžią, šeštadienį, Gelgaudiškio dvare taip pat dar spės įvykti floristės, švenčių dekoratorės Rasos Sebestijonienės organizuojamos kūrybinės dirbtuvėlės. Moteris džiaugiasi, kad besiregistruojančių netrūksta, kiti ateina net antrus metus iš eilės, nes bendrystėje kūryba tampa dar ir smagia meditacija, maloniu pabendravimu. Specialistė atvirai prisipažįsta, kad nors iš profesinio smalsumo ir pasidomi pasaulinėmis folkloristikos tendencijomis, visada ir visur sau pasilieka vietos improvizacijai, trumpiau tariant, kompozicijas kuria tokias, kokias padiktuoja širdis. Tą daryti, beje, rekomenduoja ir savo mokiniams. Ji pastebi, kad pastaruosius porą metų klientai dažnai pageidaudavo baltos spalvos derinių, žinoma, visada aktualūs ramesni tonai, kuo natūralesni puošybos elementai. Floristė pasidžiaugia, kad vis daugiau klientų, ypač tų, kurie pasigilinę į advento vainiko spalvų prasmes, prašo tradicinių violetinių ir rožinių atspalvių žvakių. Kad šių spalvų žvakės prieš advento pradžią tapo kone deficitinėmis, pritaria ir gėlių verslo savininkė Kristina Geršvaltaitienė. Ji pastebi, kad sunkmetis sunkmečiu, bet šventėms žmonės tikrai ruošiasi ir, akivaizdu, tam nusimatę biudžetą.
„Šiemet advento vainikų perka dar daugiau nei pernai – tiek pavieniai žmonės, tiek įmonės. Populiariausi natūralūs – iš kėnio, puošti kankorėžiais, riešutais, džiovintomis gėlėmis. Retai kada gauname užsakymą padaryti dirbtinių augalų vainiką – gal ir gražu, bet kvapas ir dvasia jau kitokie…“ – teigia verslininkė.
Floristikos salono savininkė Daiva Bublaitienė sako: „Advento vainikas namuose ant stalo – labai gera proga susėsti sekmadieniais visai šeimai, užsidegti žvakelę, pasėdėti, pabendrauti. Taip, atsimenu, darydavome savo tėvų namuose, šią tradiciją tęsiu ir su savo vaikais“.
Anot floristės, prieššventiniu laikotarpiu žmonės salone dairosi to, kas tiktų jų namams, interjerui, atitiktų skonį, o apie advento vainiko tradicines spalvas tepasiteirauja vos vienas kitas.
„Žinoma, niekada nepaklysi pasirinkdamas natūraliai puoštą vainiką ar klasikinį žaliai raudoną derinį. Mes šiemet dalį vainikų puošėme rankų darbo keramikos detalėmis, stabilizuotomis samanomis. Toks vainikas, tinkamai per metus saugomas, savo išvaizdos ilgai nepraras, jį galima naudoti ne vienerius metus, vis ką nors patobulinant, perdekoruojant“, – sako floristė ir pripažįsta, kad jai įdomu sekti, ką diktuoja Europoje žymūs floristikos meistrai – Sarah Dupasquier, Klaus Wagener, Bloom’s žurnalo floristų komanda. O jie šiemet diktuoja, kad populiarūs bus pelenų rožės, ciklameno, balintos kavos, mėlyni ir juodi atspalviai. Taigi norintiems pataikyti į madas ir neprasilenkti su pamatinėmis advento vainiko spalvų tradicijomis palikta tikrai daug vietos kūrybai bei improvizacijoms…
Svarbiausia – paruošti ir papuošti savo vidų
Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo parapijos klebonas kun. Vytautas Mazirskas sako, kad advento vainiko tradicija Lietuvoje nors ir yra palyginti nauja, tačiau prasminga ir krikščioniška, yra net malda, skirta šio vainiko palaiminimui. Krikščioniškame pasaulyje Kristaus gimimas yra viena didžiųjų švenčių, todėl bažnyčia jos laukimo periodu pirmiausia žmones ragina paruošti savo vidų. Kunigas V. Mazirskas įsitikinęs, kad pasiruošimas gali būti labai paprastas, bet svarbiausia – nuoširdus: „Tai gali būti pamąstymas apie savo dvasinį gyvenimą, apie vertybes, dar yra tokia tradicija duoti kokį nors pasiryžimą – tarkime, susijusį su artimo meilės darbais ar pačiu savimi. Kad ir visai paprastai, tereikia į viską pasižiūrėti kūrybingai – paskirti kokią dieną savaitėje saldumynų ar kokio kito dalyko atsisakymui, ar, pavyzdžiui, važiuojant automobiliu vietoj radijo pabūti su savimi, išnaudoti laiką maldai. Juk Kristus gimė tam, kad vėl užsimegztų santykis, todėl adventas puiki proga permąstyti savo santykį su Dievu, su Jėzumi, kurio gimimą švenčiame.“
Tradiciškai krikščioniškame pasaulyje yra priimta per adventą susilaikyti nuo didelių pasilinksminimų.
„Esminis skirtumas tarp gavėnios ir advento, kad jei gavėnia daugiau orientuota į atgailą, tai adventas kupinas džiugaus laukimo“, – pasakoja V. Mazirskas ir iškart paragina nepasiklysti marketingistų žabangose, viliojančiose masiškai pirkti dovanas.
„Žinoma, dovanos yra svarbu, bet juk didžiulė dovana yra ir Kristui padovanotas gyvenimas, artimam skirtas kokybiškas laikas, nuoširdus pabendravimas“, – primena dvasininkas linkėdamas visiems šį laukimo laikotarpį praleisti viltingai, šviesiai ir prasmingai.
Lina Morkūnienė
Dalė iš Griškabūdžio:
