Prasidėjo nauji Šakių kalendoriaus gyvavimo metai

kalendoriaus pristatymas
Kalendorius, kaip kalbėjo renginį vedusios bibliotekos kolektyvo moterys, gyvena tarsi du gyvenimus – skaičiuoja dienas ir leidžia pasidairyti po praeitį. D. Pavalkio nuotr.

Net jei šiuolaikinis žmogus dažnai knygos turinį linkęs iškeisti į kitas laikmenas, šakiečiai vis dar yra senosios, tradicinės knygos gerbėjai. Sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, skaitytojus pasiekė jau 24-asis Šakių kalendorius, kurį kasmet rengia ir visuomenei pristato darbštus bei kūrybingas Šakių viešosios bibliotekos kolektyvas.

Solidus, daugiau nei puspenkto šimto puslapių skaičiuojantis Šakių kalendorius – kruopštaus bendraminčių darbo vaisius. Jame darniai sudėlioti mūsų krašto žmonėms svarbiausi ženklai: reikšmingi įvykiai, šviesuolių ir veiklių žmonių biografijos, jubiliejai, sukaktys, poetinis žodis ir jaunimo kurtos iliustracijos.

Tradiciškai kalendorių šakiečiams atneša Trys Karaliai, šiemet dovanoję ne tik leidinį, bet ir auksinę išmintį: „Nusiimkime kepurę žiūrėdami į praeitį, o žvelgdami į ateitį – pasiraitokime rankoves.“ Išties, sveikindamiesi su šakiečiais, tiek Seimo nariai Irena Haase ir Giedrius Surplys, tiek rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis neslėpė, jog praėjusieji metai buvo lydimi nelengvų iššūkių – karo, neregėto masto agresijos, finansinio sunkmečio, kurie natūraliai žmonėse pasėjo nerimą dėl rytojaus. Tačiau visada galima ir reikia įžvelgti šviesiąją pusę – kaip greitai sugebėjome susitelkti pagalbai kare esantiems, kaip dosniai dalinomės, atvėrėme širdis ir namų duris nuo karo sprunkantiems. Svečiai linkėjo neprarasti to susitelkimo ir vilties, nes kalendoriaus puslapiuose užfiksuotos istorijos yra geriausias pavyzdys, jog žmonės ir prieš mus iškentė karą, tremtį, holokaustą ir rezistenciją, bet neprarado tikėjimo vertybėmis, liko ištikimi savo idėjoms ir, užuot suklupę, kūrė gyvenimą.
Labai taikliai pastebėjo šventinį vakarą vedusios bibliotekos kolektyvo moterys – mūsų visų krūtinėse dar plaka prosenelių ir senelių širdys, o vaikystės žaidimai močiutės verpimo ratelyje siūlų gijomis mus vis dar glaudžiai riša prie šaknų. Močiučių jau seniai nebėra, o verpimo rateliai tyli, nes nėra kam geromis rankomis jų paglostyti. Tėvuko gamintos šliurės, puodynės, rėtis, siūlų ritės, obliai, žibalinės lempos ir kiti senieji rakandai kalendoriuje sugulė draugėn. Jas gražiausiais rakursais užfiksavo Rūta Višinskaitė. Prie kalendoriaus sudarymo triūsė per 150 autorių, tarp kurių 20 nuolatinių korespondentų, 27 poezijos kūrėjai, o kur dar jaunieji rajono menininkai, redaktorės.

Kalendoriai juk savotiškai gyvena du gyvenimus – skaičiuoja metus ir primena praėjusias dienas, kad suvoktume, jog reikia būti čia ir dabar. Kalendoriaus sutikimo šventė visuomet yra tas trumpas stabtelėjimas kasdienybėje ir pasidžiaugimas sėkmingais bei kitus sėkmei motyvuojančiais žmonėmis. Jau nuo 2019m. bibliotekos kolektyvas ir savivaldybės administracija atskiras padėkas įteikia darbštiems, savo pavyzdžiu kitus įkvepiantiems rajono žmonėms. Šiemet jų įteikta dešimt.

Ačiū buvo ištartas Barzdų krašto šviesuolei Joanai Žukauskaitei, Šakių „Caritui“ (vadovė Vilija Matulaitienė) už savanorių veiklos, humanitarinės paramos rinkimo koordinavimą, nepamainomiems savanoriams Antanui Albrektui ir Danutei Vengraitienei, vienišas senoles globojančiai Birutei Majauskienei, Šakių LIONS klubui už stovyklas vaikams ir labdaringą veiklą, Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Šakių šaulių 405-ai kuopai (vadas Saulius Venskaitis) už pagalbą pandemijos laikotarpiu ir nepamainomą pagalbą savivaldybės organizuojamuose valstybinių švenčių minėjimuose bei trims medžiotojams – Algimantui Glikui, Juozui Daineliui ir Petrui Puskunigiui už draugystę bei paramą Zanavykų muziejui, ypač prisidedant prie festivalio ,,Išeik, sūduvi, ant dvaro pamandravot“, skirto Sūduvos metams.

O kai nutilo sveikinimai ir aplodismentai, salę užbūrė klasikos garsai, kuriuos susirinkusiems dovanojo tenoras Jurgis Jarašius, sopranas Ugnė Matukaitytė ir pianistė Živilė Kudirkaitė. Po smagaus pasiūbavimo ir net padainavimo visi išsiskirstė davę pažadą kitąmet vėl pasimatyti, nes Trys Karaliai Zanavykijos be dovanų nepalieka...

Lina Morkūnienė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.