baneris leidinys

impulsasSima BURKŠAITYTĖ

Kaip skelbia plakatas, vasario 27 dieną Šakių Kultūros centre vyks jaunos Šakių grupės „Lingis park“ koncertas, kuriame svečiuosis legendinė Šakių rajono grupė „Impulsas“. „Jaunystėje“, kur repetuoja jaunieji „Lingis park“, neretai skamba šios grupės įrašai, primenantys bohemiško šurmulio sklidinus devinto dešimtmečio Šakius. O Jūs ar prisimenate grupę „Impulsas“?

Nuotr. Buvę grupės „Impulso“ nariai (viršutinė eilė iš kairės): E. Martinaitis, E. Rutkauskas, R. Rėčkus, A. Rėčkuviene.

Trisdešimt metų prabėgo nuo tos dienos, kai Šakiuose susikūrė grupė „Impulsas“, su pertraukomis grojusi iki 1988m. Tuometinis jos vadovas Augenijus Rutkauskas, paklaustas, koks yra tikslus grupės gyvavimo laikotarpis, turėjo atsiversti senas žurnalų iškarpas – laikas ne tik išblukina praeities detales, bet ir keičia požiūrį: kažkas tampa nebe taip svarbu, o kažkas įgauna svarbą. Apie tai pasikalbėti ir susitikome paskutinėse šios grupės patalpose Šakių Kultūros centre su keturiais „Impulso“ nariais: tuometiniu vadovu, gitarininku Augenijumi Rutkausku (A.R), gitarininku Einaru Martinaičiu (E.M.), būgnininku, daugelio tekstų autoriumi Romu Rėčkumi (R.R.), vokaliste, klavišininke Aida Maksvytyte-Rėčkuviene (A.M.R.).
 
Kaip susibūrė grupė?

A.R. Tais laikais Šakių atmosfera skyrėsi nuo dabartinės ir naujos grupės atsiradimas čia nieko nestebino. Jaunimo širdis valdė sportas ir muzika, daugiau nebuvo ką veikti, nebuvo kompiuterių, jaunimas ieškojo būdų kaip praleisti laisvalaikį. Pavyzdžiui, penkiose dešimtose klasėse būdavo 2-3 muzikinės grupės. Jos varžydavosi dėl klausytojų dėmesio, grodavo pakaitomis per šokius. Dabar visa tai išmirė.

A.M.R. Dainavau Išdagų grupėje, Sintautų grupėje, kiekviename kultūros centre buvo šiokia tokia aparatūra. Ir tokia situacija buvo visoje Lietuvoje.

A.R. O iki „Impulso“ mes su Einaru priklausėme estradiniam ansambliui, kurio trys ketvirtadaliai narių buvo vyresni muzikantai. Mums nesinorėjo tiek daug estrados, tuo metu klausėme roką. Prisiviliojome būgnininką ir ėmėme groti savo muziką.

Iš pradžių buvote vyriškas kolektyvas!

A.R. O paskui atėjo D. Butkutė. Išgirdome ją dainuojant vieno koncerto metu, patiko ir nusprendėme pasikviesti. Iš pradžių vyriškiai truputį priešinosi moters atėjimui, tačiau vėliau apsiprato. Po jos į grupę atėjo Aida Maksvytytė. Ją išgirdome per rajoninę kolektyvų apžiūrą. Aida buvo išrinkta geriausia rajono vokaliste.

A.M.R. Aš buvau girdėjusi, kad jiems moterų nereikia, tai ir nesisiūliau.

R.R. Na, supraskit: rokas ir merginos!..

Ar prisimenate, kokią „Impulso“ dainą publika ypač mėgo?

A.R. Negalėčiau prisiminti... Manau, kad tokios nebuvo, visos dainos buvo mėgstamos panašiai vienodai.

A.M.R. Jūsų himnas buvo „Dinozaurai“!

R.R. Ši daina, galima, sakyti, buvo vos ne mūsų etiketė.

O kokia apskritai muzika buvo populiari tais laikais?

A.R. Klausėmės „Nazareth“, „Deep purple“, „Sweet“. Daug įtakos darė pankroko grupė „Stranglers“.

Ši muzika tikriausiai darė įtaką ir jūsų kūrybai?

A.R. Taip. Nekopijavome, tačiau kai kuriomis mums įdomiomis idėjomis pasinaudodavome.

Kaip pavyko išgarsėti? Koncertų metu išmaišėte visą Lietuvą, „Impulso“ dainas grojo radijas ir televizija.

R.R. Mes kurdavome dainas ir konkursams. Dalyvavome Neringos „Vėtrungėse“, Pasvalio „Bobų vasaroje“, Palangos „Papūgoje“ ir kituose roko festivaliuose.

A.R. Jei būtume likę Šakiuose, nebūtume tiek pasiekę. Tačiau mus pastebėjo „Rondo“ grupės vadovas Alvydas Tautkus. Jis mus kviesdavosi, darydavome bendrus koncertus, važiuodavome į vasaros stovyklas.

Ir turbūt nestokojote gerbėjų?..

A.R. Ne, nepasakyčiau, kad turėjome labai daug gerbėjų... Bet buvo, kurie mus mėgo.

A.M.R. Turėjome fanų, kurie paskui mus važinėdavo į koncertus! Žinojo, kad kur mes, ten bus geri šokiai, susirinks daug žmonių. Pavyzdžiui, jei šokių skelbimo apačioje būdavo prierašas: „Gros magnetofonas“, salė būdavo beveik tuščia. O va, jei parašyta „Gros „Impulsas“ tai visi sulėkdavo!

E.M. Būdavo, salėje žmonės stovi susigrūdę vienas prie kito, net rankų nėra kaip ištiesti, atrodo, neįmanoma šokti, bet vis tiek jie linksminasi! Štai, žinojau vieną jauną šeimą, kuri užmigdžiusi vaiką, bėgdavo į šokius.

R.R. O yra netgi porų, kurios mūsų koncertuose susipažino ir šeimas sukūrė.

Kiek jums buvo metų, kai susikūrė „Impulsas“?

A.R. Vienintelis Romas Rėčkus buvo neseniai grįžęs iš armijos, visi kiti – baigiamosios klasės moksleiviai. Džordana Butkutė atėjo į „Impulsą“ būdama dešimtoke.

impulsAr nesusisuko tokiems jauniems galva nuo dėmesio?

A.R. Nepasakyčiau, kad būtų susisukusi galva.

A.M.R. 1989m. su savo roku ėmėm smukti, prasidėjo elektroninė pop muzika ir mes, kurie grojome gyvai, tapome nereikalingi. Skirstėmės. Einaras su Augiu nuėjo į „Cazino“, kiti kitur dirbti išėjo.

E.M. „Cazino“ periodu nesididžiuoju. Tiesą pasakius, jį prisiminti šiandien yra nemalonu. Atsimenu, kaip grodamas vis žvilgčiodavau į ant vagonėlių padėtą laikrodį.

O kaip šiandien vertinate „Impulso“ muziką?

A.R. Kartais visai įdomu pasiklausyti tų jaunystės kvailionių. Dabar pasijuokiam, daug kur jaučiasi technikos stygius. Bet kartais paklausome ir nustembame: „Oho, visai fainai buvome sugalvoję!“ Arba sakome: „Mintis gera, bet ne iki galo išpildyta.“ Įvardyti kažkuriuos kūrinius kaip pavykusius būtų sunku. Tai fragmentai.

A.M.R Tekstai man atrodo dar ir šiandien nepraradę prasmės.

Ar laisvai galėjote tais laikais kurti?

A.R. Kad leistų per radiją ar televiziją, tekstai turėdavo būti sukurti poetų, todėl kai kuriuos tekstus tekdavo atiduoti perkurti. Kultūros ministerijoje buvo dvi institucijos – viena cenzūruodavo tekstus, kita – muziką. Tarp jų reikėjo išlaviruoti.

E.M. Apskritai, roko tais laikais nebuvo galima groti. Mūsų grupės pavadinimas buvo toks, kad niekas nesuprastų, jog esame roko grupė.

A.R. Netradicinėmis grupėmis domėjosi saugumas. Mūsų pasiklausė sykį, tačiau nieko nesakė.

E.M. Prieš vieną koncertą mus įspėjo vienas tuometinis atsakingas rajono komjaunimo komiteto darbuotojas.

R.R. Sakydavo, rokas gadina jaunimą, net kažkokiame rusiškame žurnale buvome aprašyti!

E.M. Aš iš armijos tą straipsnį parsivežiau. Jį man parodė draugas armėnas. Žiūriu, pažįstami veidai!

Ar jaučiate nostalgiją tiems laikams?

A.R. Nostalgiją? Mes nenustojome muzikuoti, ryšiai su muzika nenutrūko, ėjo kiti etapai, dėl to mums yra lengviau. Bet jei dabar neturėtume su muzika nieko bendro, būtų žiauri nostalgija. Mes sueiname, prisimename tuos laikus, kažką juokingo. Gal tai ir yra nostalgija, jei prisimeni?

E.M. Tie laikai buvo įdomūs. Palangoj grupės groja naujas dainas, o vestuvininkai prie scenos ir prie radijo imtuvų (vykdavo tiesioginės transliacijos per radiją) prigulę į magnetofonus įrašinėja! Jei turėjai džinsus, plokštelę ir kramtomos gumos, tai jau buvo daug. Pardavei džinsinį švarką ir nusipirkai miegamojo baldų komplektą!

A.M.R. Buvo daugiau bendravimo, dabar visi tokie individualistai pasidarė. Ir tų gerai grojančių rajone yra, bet jie visi po vieną.

Iš kur gaudavote instrumentų?

A.R. Už koncertus nieko atskirai sau neimdavome, dėdavome į bendrą katilą ir iš tų pinigų pirkdavome, ką reikėjo.

E.M. Mes su Kęstu pirmus gerus instrumentus iš Maskvos parvežėm 1985 m. Iki tol grojom rusiškais. Dabar sunkiai suvokiama, kad galima pačiam pasidaryti gitarą. O tais laikais taip buvo įprasta.

R.R. Oficialiai instrumentų nebuvo pirkti. Gitara buvo mašinos vertės. Reikėjo suktis. Buvo tokių inžinierių, kurie pultus padarė! Kolonėlės taip pat rankomis padarytos – pjaudavom iš medžio, tik garsiakalbius nusipirkdavome gerus. Turėjome tokį apšvietėją Juozą Jonušką. Jo rankos būdavo bintuotos – visus varžtus rankom susukdavo.

R.R. O pagalvojus, kaip važiuodavome į pačius koncertus...

E.M Susikrauname ir sėdime įsispraudę tarp dėžių, važiuojame į kitą Lietuvos kraštą.

R.R. Viską ant rankų susinešdavome, susijungdavome. Grojame, kol prašvinta, ir vėl atgal. Ir taip kelias dienas iš eilės. O juk tos aparatūros kelios tonos!

Kaip vertinate šiandieninį Šakių jaunimo gyvenimą, grupę „Lingis park“?

A.R. Šakių gatvės šiandien apmirusios. Arba tik aš nematau judėjimo. O „Lingis park“ yra mano mokiniai, todėl vertinti sunku. Jiems trūksta to, ko kadaise trūko ir mums – nuosaikumo. Jie maksimalistai. Daug ko nemoka, bet labai nori padaryti. O išmokimui reikia keleto metų. Dabar pasiklausę savo įrašų, matom, kas buvo blogai. Lygiai taip pat ir jie po kažkiek metų pasiklausys ir galvos: „O, durneliai!..“

A.M.R. Šiandieninis jaunimėlis yra toks prie tinginio truputį. Mes tada dirbdavome ir dirbdavome, mokėmės vieni iš kitų, iš klausos, nebuvo vaizdo įrašų, kaip šiandien. Tai buvo juodas darbas. Dabartinis jaunimas įsilindę atskirai, kiekvienas sau, jiems mažiau reikia to bendravimo.

R.R. Iš muzikos duoną valgyti sunkiau. Ir dabartiniam jaunimui pasakyčiau, kad perspektyviau dėti pastangas į mokslą nei muziką.

Muzikantai sako sutraukiantys pilnas sales.

A.R. „Pilnos salės“ yra blefas, niekur nėra pilnų salių, tačiau taip sakoma, nes taip reikia.

E.M. Per maža Lietuvos rinka, kad galėtum iš muzikos uždirbti.

R.R. Tačiau muzikinis išsilavinimas svarbus. Muziką kurdamas, ją suprasdamas žmogus turi kitokį, platesnį pasaulio pažinimą.

Ko klausosi šiandien buvę „Impulso“ nariai?

A.R. Dabar tapome daug tolerantiškesni įvairiems muzikos stiliams, klausomės absoliučiai visko, nes kiekviename stiliuje yra tiek gerų kūrinių, tiek ir šlamšto, todėl reikia atsirinkti.

R.R. Viena muzika labiau tinkama šokti, kita klausyti. Aš šokiu ir negirdžiu, man nėra svarbu, kas groja.

A.M.R. O man svarbu.

R.R. O man nesvarbu.

A.R. Man irgi svarbu, aš geriau išeisiu, man tiesiog neis šokti pagal muziką, kuri nervina.

Kas jums tuomet buvo muzika?

A.R. Tai buvo tikras proto užtemimas.

E.M. Ir gyvenimo būdas
A.M.R. Mes taip norėjome groti, grojome tik dėl muzikos.

E.M. Po to buvo etapas, kai grojom dėl pinigų.

Ar palaikote ryšius iki šiol?

A.R. Mūsų ketvertukas išliko tas pats. Nuolat susitinkame, klausome muzikos, pasigrojame.

A.M.R. Ir šokius padarome!

Comments are now closed for this entry

85

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos