„Gerumo paukštės“ namus surado šešiose šeimose

gerumasGintarė MARTINAITIENĖ

Birželio 9 dieną Šakių kultūros centre vyko Vaiko teisių apsaugos skyriaus organizuojama tradicinė kasmetinė vaikų ir globėjų šventė „Gerumo paukštė“, kurios metu buvo įteiktos šešios nominacijos globėjams, namų šilumą, meilę ir rūpestį suteikusiems svetimiems vaikams. Šiuo metu rajone apie 150 vaikų globojamų vaikų.

Nuotr. Gustukas, savo rankutėse spausdamas tvirtas globėjų rankas, jaučiasi saugus ir mylimas.

Tradicinio, Tarptautinei vaikų dienai skirto renginio metu netrūko šiltų žodžių bei gerumo ir artimo pajautimo. Tiek globėjai, tiek globotiniai, renginio vedėjos Rimos Rauktienės buvo įvardyti per gyvenimą vieni kitus lydinčiais angelais. Argi gali būti kas nors gražiau, šilčiau ir artimiau, kai mažas vaikas savo rankutėje stipriai spaudžia globėjų rankas patvirtinančias, kad jis yra saugus ir mylimas? Juk tėvų meilę praradusiems ar net nepatyrusiems vaikams tik tiek ir tereikia – gerumo rankų, galinčių bet kada apglėbti...
 
Pirmoji nominacija „Už nepavargstančias rankas“ buvo įteikta Marijai Kažemėkaitienei. Nors moteris užaugino tik vieną dukterį, kuriai manė atiduodanti viską, tačiau gyvenimas susiklostė taip, jog dukra neperėmė mamos savybių. Močiutė jau šešerius metus globoja penkis dukros vaikus, kurių vyriausioji jau studijuoja Vilniuje. Močiutė visomis išgalėmis siekia, kad vaikai pasektų jos, o ne savo mamos pavyzdžiu. Renginio vedėja R. Rauktienė kalbėjo, kad Marija dėl anūkų laimės nepagailėtų nei sveikatos, nei jėgų, nors kartais rankos nusvyra, tačiau nepasiduoti skatina meilė, stiprybės teikia pareiga, sąžiningumas. Jai, kaip ir kitiems nominantams, buvo įteiktas ne tik simbolinis gerumo sparnas, bet ir rajono mero Juozo Bertašiaus pasirašytas Padėkos raštas už dalijimąsi meile, žmogiškąja šiluma ir už norą gyventi kitaip. Globėjams rašte meras linkėjo pasiaukojimo, ištvermės, kantrybės, puikios nuotaikos ir sveikatos. Beje, visas nominacijas meras finansavo iš savo asmeninių lėšų.

Nominacija „Už atsakomybę ir tikėjimą“ buvo įteikta dar vienai močiutei – Aldonai Jasionienei, nuo pat gimimo auginančiai dabar jau dešimtoje klasėje besimokančią savo anūkę Aureliją. Mergytė mamos nebuvo laukiama, todėl nebuvo ir mylima. Matyt, atstumto ir įskaudinto vaiko širdis jautė, kas yra tikrasis jos gynėjas ir užtarėjas. Todėl net miegodama ilgai močiutės ranką laikė savojoje...

Trylikametės Renaldos gyvenimas taip pat nelepino. O 2006-aisiais jis pradėjo suktis dideliu greičiu ir net tris kartus per vienerius metus jai teko pakeisti namus, kurie buvo svetimi. Tačiau viską pakeitė 2007 metai. Lekėčiuose gyvenanti Marijos ir Henriko Šeškų šeima, kuriai buvo įteikta nominacija „Už namų šilumą“, seniai norėjo pasidalyti šiluma, gerumu, jaukais ir erdviais namais su žmogumi, kuriam to labai reikia. Tuo žmogumi tapo Renalda. Globėjai apie merginą sako, kad ji jų vienintelis labai mylimas brangus, saugomas ir prižiūrimas vaikas. Renalda, dėkodama už suteiktus namus renginio metu globėjams skyrė dainą.

Mažajam Gustukui nebuvo nei ketverių, kai jam teko išvykti iš savo namų. Berniukas neteko paties brangiausio turto – mamos, kuri gyveno jai vienai suprantamame pasaulyje, o pagalbos moteris nepriėmė. Berniukas su sesute atsidūrė vaikų globos namuose, kur išgyveno dramatiškiausias gyvenimo akimirkas: sunki liga, sudėtinga širdies operacija, reabilitacija. Negana to, medikai pranešė, kad Gustukui liko gyventi ne daugiau kaip 70 dienų... Tačiau berniukui buvo lemta ne tik išgyventi, bet ir sustiprėti, o namų šilumą ir meilę jis rado savo tetos namuose. Dabar Gustukas mėgaujasi nerūpestinga vaikyste jauniausių rajone globėjų  Juditos ir Rimvydo Braškių šeimoje. Iš šeimos pareikalauta nemažai dėmesio, meilės ir pastangų, kad vaikas gerai jaustųsi, būtų sveikas ir laimingas. Globėjams buvo įteikta nominacija „Už meilę begalinę“. Akivaizdu, kad berniukas, savo rankytėmis tvirtai spausdamas globėjų rankas jaučiasi saugus ir mylimas.

Nominacija „Už atsakingą globą“ įteikta Alvydui ir Stanislavai Januškevičiams. Jie jau penkerius metus atsakingai globoja ir rūpinasi dabar jau septyniolikmete Ieva. Merginos mama iš gyvenimo pasitraukė, kai jai tebuvo 12 metų, o tėvas, nors ir bandė, bet nepajėgė išlaikyti šeimos. Vėliau sudegė šeimos namai, o broliai ir seserys išsiskirstė kas sau. Ievutės širdelėje liko ilgesys ir skausmas, kuris tampa ne toks sunkus, kai sutvarko mamos kapą, o ilgesys atlėgsta, kai gali pasikalbėti su šeima, kuri jai be galo brangi.

Deivydas ir Vaidotas liko visiški našlaičiai, kai jų tėvai vienas po kito išėjo iš šio pasaulio. Broliai į jaukią vieno jų krikšto mamos sodybą atkeliavo iš senelio namų, tačiau tuomet dešimtmečiui ir keturiolikmečiui šis kraštas buvo svetimas. Dabar vaikinai jau studentai, o laiminga globėja džiaugiasi, kad jie nepasuko klystkeliais, yra darbštus ir geri. Moters širdį glosto kiekvienas ištartas globotinių padėkos žodis, džiugina kiekvienas jų sugrįžimas ir apsilankymas namuose. Rasai Patašienei įteikta nominacija „Už galimybę sugrįžti“.

Šakių rajono apylinkės teismo pirmininkas Arturas Rauktys simbolinę puokštę bei sidabrinį papuošalą dovanojo Aurėjai Stagevičiūtei. Jis merginos likimu pasidomėjo po septynerių metų, kai teisme ne vieną kartą nagrinėjo bylą dėl tėvystės apribojimo jos tėvams. Jam džiugu, kad mergina įsitvirtino gyvenime, yra puiki ir aktyvi mokinė. Aurėjai A. Rauktys linkėjo išlikti stipria ir mąstančia asmenybe. „Ne tik kelk sau klausimus, bet ir mokėk pasakyti sau tiesą, nors kartais tai ir nebūna lengva, bet juk niekas ir nesakė, kad gyvenimas yra lengvas“, - kalbėjo teismo pirmininkas.

Gražiausius bei šilčiausius žodžius Vaiko teisių apsaugos skyriui, jo vedėjai Bronei Valaitienei, globėjams skyrė meras J. Bertašius, Seimo nario Mindaugo Basčio padėjėja Ramutė Alytė Bastienė. Globėjų klubo pirmininkė Odeta Bastienė dėkojo visiems, prisėdėjusiems, kad šventė įvyktų. Renginio pabaigoje susirinkusiuosius linksmino atlikėjas Radži. „Aš esu iš tokių pačių, kaip jūs“, - kreipėsi atlikėjas į susirinkusiuosius, puikiai žinantis, ką reiškia užaugti ne tėvų, o globėjų namuose. Muzikinę programą susirinkusiems dovanojo ir Šakių moterų veiklos klubo moterų dukros: Modesta Domeikaitė, Milda ir Gerda Geršvaltaitytės bei Indrė Kreivaitytė.

Ne kartą renginio metu nuskambėjo žodžiai, jog už gerumą mokama gerumu, kuriuo kas jau kas, o globėjai dalytis tikrai moka...

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.