Giedrė PLEČKAITYTĖ

Zypliuose vykusiame jau aštuntajame tautodailininkų plenere „Zyplių žiogai“ viešėjo Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas. Praėjusį trečiadienį susitikę su juo kalbėjomės apie šių dienų liaudies kūrėjų gyvenimą.

Nuotr. 8-jame plenere „Zyplių žiogai“ lankėsi Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas.

Zyplių dvare verdantis gyvenimas – pavyzdys Lietuvai

Praėjusį trečiadienį apsilankę Zyplių dvare, kur vyko tradicinis tautodailininkų pleneras „Zyplių žiogai“, susitikome su Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininku Jonu Rudzinsku. Negalėjome nepasinaudoti galimybe ir nepakalbinti liaudies meno žinovo apie šių dienų tautodailės aktualijas.

 
Su mumis kalbėjęs J. Rudzinskas neslėpė savo susižavėjimo Zyplių dvare vykdoma veikla. „Atsakingai sakau, kad tas, kas čia vyksta, tai yra pavyzdys, garsinamas po visą Lietuvą. Tai, kas čia yra daroma – anksčiau nėra buvę. Pavyzdžiui, dvarų kultūros santykis su tradicine kultūra, su regionine kultūra ir su pačiu tarptautiniu kontekstu, kuris ypatingai aktualus šiandien“,- sakė J. Rudzinkas. Pašnekovas patvirtino, kad Zyplių dvaras yra išskirtinė Lietuvos vieta. „Tai kultūros židinys. Noriu aiškiai pasakyti, kad pleneras „Zyplių žiogai“ yra tik dalis grandinės vyksmo to, kas čia vyksta. Tai yra sveikintinas dalykas. Tai yra forma, kuri tapusi kūnu ir labai svarbi menininkams“,- kalbėjo J. Rudzinskas. Tautodailininkų sąjungos pirmininkas sakė, kad Zypliuose vykdomą veiklą, kuri, anot pašnekovo, prilygsta stebuklui, jis visai neseniai pristatė Lenkijos tautodailininkų sąjungai.

Pastaruoju metu, nors ir po truputį, bet tarsi feniksai iš pelenų naujam gyvenimui pakyla kadaise klestėję dvarai. Su mumis kalbėjęs pašnekovas J. Rudzinskas neslėpė, jog prieš atgaivinant Zyplių dvarą, jis niekada gyvenime nebūtų patikėjęs, jog tai įvyks ir dvaras atgims naujam gyvenimui. Kaip žinia, šiuo metu Zyplių dvare vyksta intensyvūs atstatymo darbai ir tikimasi, jog netrukus statybos bus baigtos.

J. Rudzinskas įsitikinęs, jog dvarų atgimimą įtakojo du aspektai: tai privatus ir valstybinis sektoriai. „Jeigu pažiūrėsime į dvarus, tai dabar kuriasi daug naujų dvarininkų. Dvaruose buriami menininkai, kuriami menai. Antras dalykas- tai valstybinė politika, kuri davė postūmį dvarų atstatymui. Pagal pirminius planus buvo numatyta, kad kiekvienas regionas turėtų po kultūros židinį“,- sakė J. Rudzinskas. Tačiau pašnekovas mano, jog dvarų nereikia suvienodinti. Anot jo, kiekvienas dvaras turi turėti sau būdingą atspalvį, nepakartojamumą.

Galbūt ne vienas pagalvojame, kad šiuolaikinis pasaulis nėra palankus senosioms meno vertybėms išlaikyti. Apie tai, kaip puoselėjama tautodailė, klausiame Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininko J. Rudzinsko. „Mes tautodailininkai , folkloristai – visi tradicinės kultūros atstovai apie tai šnekame jau dešimtmečius. Šiandien tai įgauna fantastišką prasmę per kaimo turizmą, per projektus, per žemės ūkio sritį. Per praėjusius trejus metus Lietuvoje vyko didelis atgimimas to, kas prigimta ir įdomu: amatai, tradicijos, sodybos, savitumas, regioniškumas. O kas bus? O gal išnyks? Gal tautodailininkų buvo 5 tūkst., o dabar tik 3 tūkst. Žiūrėkit, Jūros šventė be amatų jau neįsivaizduojama. Kaziuko mugė – amatų šventė, kuri žinoma ir už Europos ribų“,- apie amatų dabartį kalbėjo J. Rudzinskas.

„Tautodailininkai - amato gerbėjai. Jeigu mes paimame visą kultūros vyksmą per šimtmečius nuo Antikos laikų - visada buvo vietos ir židiniai, kur pražysdavo menų, veiklų rėmimai. Tai yra gerų sąlygų ir aplinkybių sutapimas, kai žmogus sąmoningai veikia ir sugeba tapti židiniu“,- kalbėjo J. Rudzinskas. Jis įstikinęs, kad visuomenės pakilimas sąlygoja amatų, tautodailės pakilimą.

Kuo 20-metį švenčiančioje Lietuvoje šiandien džiaugiasi amatininkai? „Aš galiu paminėti, kad per du dešimtmečius galime pamatyti amatų atgimimą. Pavyzdžiui, karpinių. Nėra kokio nors amato ar srities laidotuvių. Yra dalykų kurie klesti, kurie įgauna naujas formas. Tai skulptūra- eksterjerinė skulptūra“,- teigė pašnekovas.

Ką naujo atradote aštuntajame „Zyplių žiogų“ plenere? „Vis tik šiuolaikinis gyvenimas duoda kažkokį impulsą ir ryšį su inovacijosmis. Dekupažo technologijų patekimas į tautodailę man yra staigmenėlė. Kokią įtaką tai daro tautos paveldo tęstinumui šiandien - aš nežinau“,- sakė J. Rudzinskas. Tautodailininkų sąjungos pirmininkas šiame plenere buvo maloniai nustebintas karpinių pritaikymu kasdienybėje. Mat paprastai karpiniai įrėminami ir pateikiami kaip paveikslai. „Tai visiškai netikėtas, bet įdomus aspektas. Panaudojimui tinka, ir turėtų tarnauti“,- džiaugdamasis kalbėjo Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas.