Rugpjūčio 21 dieną Zyplių dvare įvyko unikali Šakių kultūros centro organizuota etninės kultūros šventė „Jau ir vėjas per ražienas“. Javapjūtės tematika pasirodymus parengė net penkių šalies regionų folkloro kolektyvai.

Nuotr. Kviečių lauke atgimė senoviniai rugiapjūtės darbai, kuriuos demonstravo net penkių savivaldybių folkloro kolektyvai.

Paskutinio vasaros mėnesio rugpjūčio pavadinimas primena apie atėjusį metą pjauti užderėjusius javus. Dabar žemdirbiai, apsišarvavę modernia technika, rugiapjūtės darbus atlieka labai greitai, o dar visai neseniai mūsų protėviai tik savo rankomis įveikdavo akimi neaprėpiamus javų laukus.

 

• Daugiau nuotraukų iš renginio rasite čia.

 
Praėjusį šeštadienį projekto koordinatorės Virginijos Snudaitienės ir kitų Šakių kultūros centro darbuotojų dėka šakiškiams buvo suteikta unikali galimybė gyvai pamatyti senoviniu būdu atliekamus javapjūtės darbus. Šeštadienio popietę Zyplių dvare šurmuliavo gausus būrys senoviniais apdarais pasipuošusių žmonių. Dvaro aplinkos dvasia tarsi visu šimtmečiu sugrįžo į praeitį. Tokį įspūdį sudarė folkloro ansambliai: „Šakija“ iš Šakių, Varėnos kultūros centro Perlojos filialo, „Dagilėlis“ iš Ukmergės, „Kamana“ iš Pagėgių savivaldybės Šilgalių kaimo, „Taduja“ iš Kelmės ir „Santaka“ iš Sintautų.

 
Taigi pirmą kartą mūsų rajone surengtoje šventėje dalyvavę svečiai galėjo regėti, kaip senovėje vyko visi javapjūtės darbai. Folkloro kolektyvų nariai, susėdę į arkliais pakinkytus vežimus, iškeliavo į netoli Lukšių esantį kviečių lauką, kur penkių šalies regionų folkloro kolektyvų nariai parodė programą „Apeiginiai rugiapjūtės papročiai Lietuvoje - gyvai“. Folkloro kolektyvai rodė tik jų regionui būdingą senovinę javapjūtę.

Iš šalies stebėdami, kaip rišami ir vežimui į kluonus ruošiami javai, negalėjome nepastebėti itin energingos ir darbščios Varėnos rajono Perlojos kaimo šviesuolės Janinos Baublienės, kurią ir pasišnekinome. Energinga senučiukė iš Dzūkijos sakė, kad jaunystėje jos rankelės daug tokių darbų matė. „Būdavo vyrai pjauna, o mes imame ir rišame į pundus. Tokių ryšulėlių per savo amželį pririšau tūkstančius. Vasarą išeidavome nuo ryto ir dirbdavome iki pat sutemos. Kai būdavo karšta, poilsis trukdavo nuo vidurdienio iki trečios valandos popiet. Taip dirbdavome kol atsirado kombainai“,- pasakojo dzūkė. Tačiau moteriškė, prisiminusi jaunystėje prabėgusias dienas, nė kiek nesigaili to, kas buvo. Aštuoniasdešimt dvejų metų močiutė sakė, kad gyvenime niekada nesibodėjo darbo bei dainų ir šokių, todėl, matyt, ji ir yra lig šiol tokia energinga bei guvi. „Aš pasiilgstu praėjusių laikų. Nors laukuose dirba kombainai, bet Dzūkijoje ligi šiol nenupjautus kampelius tvarkome rankomis“,- sakė J. Baublienė. Senolė šventės svečiams pademonstravo, kaip reikia javus pjauti senoviniu pjautuvu. Mat toks javų pjovimas yra labai senas. Ji javų pjovimą demonstravo su net iš probobutės laikų išlikusiu pjautuvu. Beje, J. Baublienė mūsų rajone vykusioje šventėje buvo pasipuošusi, kaip ji sakė, promočiutės sijonu. „Kai rugiapjūtė praeina, tai man atrodo, jog viskas baigiasi. Nieko nelieka - laukai tušti“,- apie javapjūtės svarbą gyvenime pasakojo dzūkė.

Po improvizuotos didžiųjų darbų programos darbininkai pilnais vežimais grįžo į dvarą, kur vyko svečių kolektyvų koncertas bei šokiai ir vaišės.

„Draugo“ inf.