Į muziejų atskrido bliuviškietės kurti paukščiai

parodaNelabai įprasta, kad rudenį matytume skraidančius margaspalvius paukščius. Praėjusį penktadienį, Zanavykų krašto muziejuje surengtoje parodoje netrūko nei paukščių, nei smalsių vaikų žvilgsnių į juos. Čia atidaryta 76-erių metų Anelės Žičkuvienės siūtų paukščių ir žvėrelių paroda.

Nuotr. Po parodos atidarymo A. Žičkuvienė susirinkusiems vaikams pasakojo, kaip siuva paukščius, atsakinėjo į smalsiems mokiniams kylančius klausimus.

Tai šeštoji Bliuviškių kaime gyvenančios A. Žičkuvienės surengta paroda. Įvairūs rankdarbiai yra moters hobis nuo vaikystės. Siūti paukščius bliuviškietė pradėjo tuomet, kai dukra Nijolė Černevičienė pradėjo eiti į mokyklą ir reikėjo padaryti kažkokį darbelį. Vėliau moteris siuvo ne tik paukščius, bet ir kitokius rankdarbius, o daugiausiai laiko mėgiamam pomėgiui gali skirti dabar, kai yra pensininkė. A. Žičkuvienei niekuomet netrūksta įvairiausių idėjų.

Siuvėjos išsilavinimą turinti moteris paukščius siuva iš įvairių audinių, vilnos, dažniausiai - žiūrėdama į paukščių knygą, tad visi jos pasiūti paukščiai ne tik skirtingi, bet ir turintys savo vardus, dažniausiai gyvenantys šiltuosiuose kraštuose. Kažkas iš parodos lankytojų nusistebėjo, jog iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tai ne siūti paukščiai, o jų iškamšos.
 
Įvairios kerpės, šakos, ant kurių tvirtinami sparnuočiai, surinkti pačios A. Žičkuvienės. Kaip pasakojo parodos autorės dukra Nijolė, ji pamena kaip nuo senų laikų į mišką išėjusios mamos nesulaukdavo ištisomis valandomis, o grįždavo ji nešina pilnomis rankomis įvairiausių šakučių, kerpių, kelmų.

Edukacinės pamokėlės metu A. Žičkuvienė susirinkusiems mokiniams pasakojo, kaip siuvami paukščiai, rodė, kaip pritvirtina sparnus, snapą, kaip padaro ir prikemša paukščio kūną. Parodos atidarymo proga autorę sveikino artimieji, bendruomenės nariai, pažįstami.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.