Jau tradicija tapo Gelgaudiškyje Advento metu rengti įvairius žanrinius kamerinius renginius, kurie jungdamiesi į ciklą „Tamsaus Advento šviesūs vakarai“ trumpina tamsiausio metų laiko vakarus ir artina šviesiausią metų šventę – Šv. Kalėdas.

Nuotr. Bandonijų virtuozai - Antanas Janušas (kairėje) ir Romas Nacas iš Eržvilko seniūnijos gerai pažįstami iš ankstesnių armonikierių čempionatų.

Kaip pasakojo Gelgaudiškio kultūros centro direktorius Edgaras Pilypaitis, gruodžio 1 dieną, kai už lango šaltukas grasino siekti 20 laipsnių šalčio ribą termometro stulpelyje, šiltame kultūros centro fojė bandonijomis grojo Jurbarko krašto muzikantai – Antanas Janušas ir Romas Nacas iš Eržvilko seniūnijos. Šie vyrai gelgaudiškiečiams jau gerai pažįstami iš ankstesnių armonikierių čempionatų. Šįkart buvo grojama išskirtinai tik šiuo senoviniu muzikos instrumentu – bandonija.

 
XIX a viduryje Krefeldo (Vokietija) kapelmeisteris H.Bandas sukonstravo diatoninį instrumentą, kuriam pavadinimą davė pagal savo pavardę. Praėjęs evoliucijos kelią – nuo 64 iki 144 garsų – instrumentas išpopuliarėjo ne tik Europoje, bet ir su Vokietijos emigrantais įsitvirtino Pietų Amerikoje, kur garsusis Argentinos tango be jo tiesiog neįsivaizduojamas.

„Bandonija Lietuvoje, ypač Žemaitijoje, kadaise išplitęs instrumentas, pagyvinęs kaimo kapelas, šiandien nebėra toks populiarus“, - sako E.Pilypaitis. – „Net folkloro kolektyvų koncertų ar liaudies muzikos švenčių bei vakaronių metu mažai kur galime išgirsti griežiant bandonija. Taigi nenuostabu, jog žmonės dažnai neskiria bandonijos nuo armonikos, o kai kurie – visai nėra girdėję šio instrumento pavadinimo.“

Besikeičiant visuomenės poreikiams ir gyvenimo būdui, tradicinė kultūra ir muzika pamažu nyksta, užleisdama vietą naujoms kultūros raiškos formoms. Todėl, norėdamas tęsti ir puoselėti liaudies muzikos tradicijas, Gelgaudiškio kultūros centras populiarina etninę muziką bei senuosius muzikos instrumentus. Toks gyvas susitikimas su muzikantais ir tiesioginis santykis su liaudies muzika leidžia giliau pajausti įvairius kūrinių niuansus, instrumento subtilybes.

„Neveltui vakaras buvo pavadintas „Bandonijos virtuozai“, – pasakoja Gelgaudiškio kultūros centro direktorius. – „Romas Nacas jau dvi dešimtys metų, o Antanas Janušas net 73 metus virkdo šį įnoringą instrumentą. Vyrų grojami maršai, fokstrotai, valsai ir polkos tarsi laiko mašina nukėlė į laikmetį, kai įvairių švenčių muzikinis fonas buvo gyva muzika ir gyvas, tikras muzikantas, kurio galvoje, kaip pono Antano, tiek „įrašų“, kad užtektų groti visą naktį ir kūriniai nesikartotų!“

Ausylesnis klausytojas galėjo stebėti, kaip dešiniosios pusės registre išgaunami nuostabūs aukšti tonai, kurie skamba panašiai kaip klarnetas ar smuikas, o didysis skambėjimo skirtumas tarp kairiojo ir dešiniojo registro išryškėja „viduryje”, kai abi pusės „susitinka” vienoje oktavoje. Aprašyti viso to neįmanoma – reikia išgirsti ir matyti.

Pasak E.Pilypaičio, kiekvienas muzikantas savitai atliko kūrinius – Antano grojime jautėsi laisvumas, melodijos liejimasis ir bangavimas, net kojos turėjo ką veikti, o štai Romas grojo susikaupęs, stengdamasis preciziškai išgroti kiekvieną natą, atkartodamas iš vyresniųjų kolegų išgirstas senoviškas melodijas. Nieko keisto – juk jis dar „naujokas“, tik dvidešimt metų groja šiuo instrumentu.

Vakaras buvo šiltas ne tik muzikantų atsidavimu publikai, bet ir nuoširdžiu bendravimu prie garuojančios mėtų arbatos dalinantis prisiminimais, smagiais nutikimais. Kultūros centras palaiko ryšius ir su Kauno bandonininkais, taigi dar vienas panašus vakaras laukia netolimoje ateityje.