baneris leidinys

jablonskiui150Giedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusį šeštadienį Griškabūdžio miestelyje svečiavosi nemažas būrys garbingų svečių, atvykusių į valstybinės reikšmės renginį, skirtą lietuvių kalbos puoselėtojo Jono Jablonskio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Iš akademikų lūpų apie garbų kalbininką skambėjo tik šviesūs pasisakymai ir intriguojantys pranešimai.

Nuotr. Kalbininko J. Jablonskio 150-ųjų gimimo metinių paminėjime dalyvavo (iš kairės) Lietuvių kalbos instituto leksikografė V. Sakalauskienė, Šiaulių universiteto prof. G. Čepaitienė, Vilniaus universiteto prof. Regina Koženiauskienė, Seimo narys, humanitarinių mokslų dr. A. Vidžiūnas.

Į lietuvių bendrinės kalbos puoselėtojo, kalbininko Jono Jablonskio 150 –ųjų gimimo metinių paminėjimą, vykusį Griškabūdyje, atvyko gausus būrys žymių lietuvių kalbos puoselėtojų, mylėtojų. Tai Šiaulių universiteto profesorė Giedrė Čepaitienė, Vilniaus universiteto profesorė Regina Koženiauskienė, Seimo narys, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Vidžiūnas, kalbininko proanūkė Eglė Griciuvienė, Lietuvių kalbos instituto leksikografė Vilija Sakalauskienė, skulptorius Romas Kvintas, aktorė Virginija Kochanskytė ir daugelis kitų.
 
Tinkamiausia vieta

Pirmoji pasidalinti mintimis apie kalbininką J. Jablonskį stojo Šiaulių universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, kraštietė Giedrė Čepaitienė. Profesorė neabejojo, jog kitos tinkamesnės vietos, kaip Griškabūdis, kurio apylinkėse yra Rygiškiai - J. Jablonskio tėviškė, neturėjo būti paskirta šiam renginiui. „Rygiškiai - šios parapijos kaimas. Rygiškiai yra stebuklingas vardas J. Jablonskio gyvenime. Aš pati bandžiau sau aiškinti, kodėl jis šiuo vardu pasirašinėjo savo knygas. Man pačiai iki šiol nėra labai aišku, bet pateikiu savo išmąstytą intrigą. Aš manau, kad Rygiškiai gal buvo jo pirmosios meilės metas“,- kalbėjo profesorė. Taigi, kodėl Rygiškiai? Kodėl knygos pasirašomos net tada, kai spaudos draudimas jau panaikintas? „J. Jablonskis nė vienos knygos neišleido pasirašydamas savo vardu ir pavarde.“,- teigė G. Čepaitienė. Ji apgailestavo, kad į iškilmingą renginį dėl lėšų trūkumo ji negalėjo atvežti naujausios knygos, skirtos J. Jablonskio atminimui. Tačiau knyga, anot profesorės, tikrai bus išleista. Renginyje G. Čepaitienė apžvelgė Jablonskio gyvenimą nuo jo gimimo, nuo pirmųjų mokslų iki solidžių darbų, skirtų lietuvių kalbos bendrinimui.

Iš proanūkių lūpų

Kas gi kitas, jei ne giminaičiai, aktyviai besidomintys savo protėvio gyvenimu, gali artimiau mus supažindinti su kalbininku J. Jablonskiu. Renginyje kalbėjusi kalbos tėvo proanūkė Eglė Griciuvienė džiaugėsi tokiu gražiu ir šiltu paminėjimu, skirtu jos proseneliui. E. Griciuvienė kalbėjo, jog Jablonskis turėjo tris vaikus, tai vyriausiąjį sūnų Konstantiną ir dvi dukras Oną ir Juliją. J. Jablonskis sulaukė dešimties anūkų, bet ne visus jis juos matė. J. Jablonskio giminės medžio šakas puošia net 21 proanūkis, tačiau nei vienam iš jų nelemta nešioti Jablonskio pavardę. Griškabūdyje E. Griciuvienė apie J. Jablonskį kalbėjo remdamasi ir savo motulės patiktais atsiminimais. Šeimoje Jablonskis menamas, kaip rimtas, be reikalo burnos neaušinantis, susikaupęs žmogus. Didžiausia šeimos galvos pagalbininkė buvo jo žmona Konstancija, kuriai ne retai tekdavę laikyti visus keturis namų kampus.

Trijų stebuklų simbolis

Pasisakymų apie J. Jablonskį buvo pačių įvairiausių. Seimo narys, humanitarinių mokslų daktaras A. Vidžiūnas akcentavo, kad J. Jablonskis – trijų stebuklų simbolis. Pirma, tai lietuvių kalbos atgimimo stebuklas. „Lietuvių kalbos nebuvo tekstuose. Ji šiandien yra Europos kalba. Išleista visokiausių mokslų vadovėlių, ja skaitoma, ja rašoma“,- teigė A. Vidžiūnas. Pasak jo, antrasis stebuklas – Griškabūdis yra tokios pačios vertės, jeigu žiūrėti į bendrinės kalbos istoriją, kaip Paryžius, Roma ar Maskva. „Trečia – Jablonskis yra didžiausias įrodymas to, kad lietuvių valstybė pirmiausiai išnešiota ant knygnešių pečių ir pastatyta ant gimtosios kalbos gramatikos pamatų“,- sakė A. Vidžiūnas.

Vilniaus universiteto profesorė Regina Koženiauskienė kalbėjo apie vieną žymiausių valstybininkų - Juozą Pikčilingį, turėjusį daug bendra su J. Jablonskiu. Profesorės teigimu, šiandieninėje žiniasklaidoje esama nemažai pavydžių, rodančių, kaip netinkamai suvokiami žodžiai arba jie dažnai iškreipiami. Kaip žinia, žodžio nesuvokimas gali pakeisti visą teksto prasmę. Apibendrindama profesorė sakė, kad kiekvienas iš mūsų, norėdamas mokėti taisyklingai suvokti žodžio reikšmę, turi nepabijoti pasimokyti iš J. Jablonskio.

Pasak Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Vilijos Sakalauskienės (Zokaitytės), J. Jablonskio nuopelnai lietuvių bendrinės kalbos kūrimo bei norminimo baruose neabejotini ir nepaneigiami. Atrodo, jau nieko naujo negalima pasakyti. „Tačiau 150-ųjų gimimo metinių jubiliejus paskatino iš naujo peržvelgti Jablonskio darbus. Kadangi esu leksikografė, nutariau pasidomėti, ar kartais Jablonskis nesidarbavo ir leksikografijos srityje. Čia buvo tikras atradimas“,- pareiškė dr. V. Sakalauskienė. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma Jablonskio surinkta medžiaga žodynui, kurį jis visą laiką svajojo parašyti. Kaip teigė leksikografė, iš viso yra surinkta daugiau nei 14 tūkst. vienetų kortelių, o žodžių ir sakinių su jais užrašyta dar daugiau. Pirmosios kortelės yra užrašytos XIX a. pabaigoje, kitų raidžių žodžiai datuojami XX a. „Leksikografams šie duomenys labai svarbūs, nes jie gali pakoreguoti didžiojo Lietuvių kalbos žodyno istoriją. Lietuvių kalbos žodyno pradininko ir redaktoriaus Kazimiero Būgos kartotekos pradžia yra 1902 m., o kalbininko Jono Jablonskio – 1897 m. Kad galima būtų atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvių kalbos žodyno pradininku laikomas Būga, o ne Jablonskis, reikia moksliškai ištirti Jablonskio sudarytą žodyno kartoteką, peržiūrėti daugelį kitos medžiagos ir dokumentų. Taigi Jonas Jablonskis kaip neišsenkanti versmė atveria naujas galimybes moksliškai nagrinėti niekada netirtą jo leksikografinę veiklą“,- teigė dr. V. Sakalauskienė. Apie šį pranešėjos atradimą bus publikuojamas straipsnis žurnale „Kalbos kultūra“, kuris skiriamas Jonui Jablonskiui.

Įteikė premiją

Paskutiniame posėdyje Šakių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Jono Jablonskio premiją skirti kraštietei, Šiaulių universiteto profesorei G. Čepaitienei. Moteris taip įvertinta už gimtosios kalbos ir zanavykų šnektos saugojimą bei puoselėjimą, aktyvumą bei paramą organizuojant šią veiklą. Lietuvių kalbos tėvo Jono Jablonskio 150-ųjų gimimo metinių paminėjime vicemeras Algimantas Damijonaitis, mero padėjėja Rima Rauktienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė profesorei G. Čepaitienei įteikė 2000 litų premija. Kalbininko premija labiausiai nusipelniusiems asmenims teikiama kas penkeri metai. J.Jablonskio premijos laureatais yra tapę kalbininkai Juozas Pikčilingis, Aldonas Pupkis, šakietis mokytojas Jonas Augustaitis.

Beveik keturias valandas trukusiame oficialiame paminėjime dalyvavo ir skulptorius Romas Kvintas. Jis pristatė du būsimos J. Jablonskio skulptūros, planuojamos pastatyti Griškabūdyje, eskizus. Meniniais intarpais renginį paįvairino Griškabūdžio jaunimas ir aktorė Virginija Kochanskytė.

Comments are now closed for this entry

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos