Asta GVILDIENĖ

Šv.Velykos – ne tik tradicinės apeigos, Kristaus prisikėlimo paslaptis, bet ir širdžių prisikėlimo šventė. Ji kviečia mus pakilti virš nesutarimų, kivirčų, neteisybės ir savo nuodėmių. Didžioji savaitė, ypatingasis tridienis ir Velykų šventės oktava kasmet kviečia apmąstyti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį, nes be Kryžiaus nebūtų Vilties ir Prisikėlimo.

Nuotr. Kad pajustume tikrąją Šv.Velykų dvasią ir Dievo Gailestingumą, Šakių vicedekanas S. Matusevičius pakvietė visus Prisikėlimą švęsti ne vienumoje, užsidarius savo namuose, o bendruomenėje,  kartu dalyvaujant Šv. Mišiose.

Tikėjimo paslaptis    

Kryžius krikščioniškajame tikėjime – gyvenimo viltis. Ar taip įmanoma? Kokia viltis, jei Jėzus ant jo numirė? Vis dėl to viltis, nes per kryžių mes visi esame išganyti. Internetinėje erdvėje ir spaudoje buvo išsakyta daug minčių, apklausta dalis Lietuvos gyventojų, aiškinantis, kuri šventė yra svarbesnė: šv. Kalėdos ar šv.Velykos? Ką daryti, kad šv.Velykos ateitų ne tik į mūsų namus, bet ir į sielas? Apie tai kalbamės su Šakių vicedekanu, Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu Sigitu Matusevičiumi.

 
Pasak jo, abi šventės labai svarbios, tačiau sprendžiant pagal žmonių, susirinkusių į pamaldas, gausą, šv.Velykos sulaukė didesnio tikinčiųjų būrio – žmonės netilpo į vidų, minia nusidriekė  iki pat vartų. „Šv.Velykos – Kristaus pergalė prieš mirtį ir nuodėmę. Krikščioniškajame tikėjime Kristaus Mirtis ir Prisikėlimas – durys į amžinąjį gyvenimą. Tai pati didžiausia tikėjimo paslaptis. Tai Dievo įsileidimas į širdį, - kalbėjo klebonas. – Todėl manau, kad šv.Velykų šventė yra svarbesnė.“

Pagal senąsias tradicijas Didįjį šeštadienį, nusileidus saulei, švenčiamas Velyknaktis, laiminama ugnis, kuri yra prisikėlusio Kristaus šviesa. Prie Šakių bažnyčios buvo sukrautas ir uždegtas didelis laužas, nuo kurio buvo uždegta ir atnešta į bažnyčią Didžioji Velykų žvakė. Nuo jos žmonės galėjo užsidegti ir parsinešti į namus pašventintas žvakes. Prisikėlimui – Kristaus šviesai pagerbti giedama labai sena ir graži giesmė „Te džiūgauja dangaus Angelų minios“. „Mes per Kristų tampame Dievo vaikais ir Šviesos vaikais, - akcentavo Šakių vicedekanas. - Labai įspūdinga akimirka, kai visa bažnyčia nušvinta nuo žmonių rankose laikomų degančių žvakių. Tą reginį verta pamatyti.“ Kristaus Prisikėlimas atvėrė žmonėms kelią į Amžinąjį gyvenimą. Tai tikėjimo paslaptis. Vandens pašventinimas – Krikšto atnaujinimas ir priminimas, kad esame Dievo ir bažnyčios vaikai bei Amžinojo gyvenimo paveldėtojai.  

Pasak S. Matusevičiaus, Velykų oktava neužsibaigia aštuoniomis šventinėmis bažnyčios dienomis – velykinis laikas tęsiasi iki Sekminių, t.y. dar 50 dienų. Bažnyčia ir tikintieji džiūgauja ir švenčia Kristaus Prisikėlimą – tikėjimo atnaujinimą.  Jis sako, kad pastebėjo, jog žmonės, melsdamiesi, lankydamiesi bažnyčioje ir darydami gerus darbus, priartėja vieni prie kitų, ir tuo pačiu priartėja prie Dievo, atsigręždami į savo artimą.

„Tarnaudamas Dievui 22 metus iš savo patirties galiu pasakyti, kad Šv.Velykos padaro perkeitimą žmonių širdyse, - tikino kunigas. – Matau, kaip jie keičiasi, kaip gerumu ir meile spindi jų akys. Tam turi įtakos ir Sutvirtinimo sakramentas – tikėjimo sustiprinimas, kurį šį ketvirtadienį, dalyvaujant Vilkaviškio vyskupui Rimantui Norvilai, gavo bemaž 100 Šakių parapijos jaunuolių.“

Balandžio 30 - gegužės 1 dienomis mūsų šalyje pirmą kartą vyks Nacionalinis Dievo Gailestingumo kongresas, nes 2011 metai Lietuvos vyskupų paskelbti Gailestingumo metais. „Švęsdami Dievo Gailestingumo metus, pažinkime dieviškąjį gailestingumą, kuris vienintelis gali įveikti pasaulį sukausčiusį blogį bei neviltį, - rašė Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, pradėdamas Gailestingumo metus. – Atsižadėkime nuodėmės, atverkime širdis dieviškajai meilei ir gerumui.“ Klebonas S.Matusevičius kviečia ir mūsų krašto žmones piligriminei kelionei į Vilnių pasimelsti prie Aušros vartų Gailestingumo Motinos ir Gailestingojo Dievo paveikslo, prašant sau ir visiems žmonėms Dievo gailestingumo malonės.

Gegužės 1 – oji – ne tik tradicija tapęs Motinos dienos šventimas ir Dievo gailestingumo sekmadienis.  Tai ir pasaulinis įvykis – popiežiaus Jono Pauliaus II, didelės širdies žmogaus ir vieno iš mylimiausių popiežių žmonijos istorijoje, paskelbimas Palaimintuoju. Jo beatifikacija bus švenčiama Romoje, liudijant stebuklą, kad viena moteris, besimeldžianti popiežiui Jonui Pauliui II, išsigydė Parkinsono ligą ir medikų konsiliumas tai pripažino dieviškosios jėgos įsikišimu.

Kiekvienas sekmadienis yra tarsi mažosios Velykos, nes sekmadienio naktį prisikėlė Jėzus, todėl tikinčiajam būtina jį švęsti. Atrodo tiek nedaug tereikia – tik neužverti Dievui durų. Bet kodėl liekame užsidarę? Turime leisti Dievui prisikelti ir mūsų širdyse, turime įsileisti jį į savo širdis, kartu su visais švęsti Prisikėlimą ir pajusti savo širdyje nepaprastą bendrumo, meilės ir gerumo jausmą.