baneris leidinys

guzovijieneGintarė MARTINAITIENĖ

Gegužės 22 dieną Zanavykų teatras, pristatęs premjerinę Kazio Sajos pjesę „Šventežeris“ paminėjo kūrybinio darbo 25-etį. Kaipgi per tą laikotarpį rutuliojosi teatro veikla bei kokiomis nuotaikomis teatralai gyvena šiandien. Teatro režisierė Gražina Guzovijienė džiaugiasi į jų spektaklius besirenkančiais žiūrovais ir sako, jog būtent jie ir yra didžiausias darbo įvertinimas.

Nuotr. Nors režisierė G. Guzovijienė pastatė daugybę spektaklių, tačiau ji nelinkusi girtis. Visgi jubiliejaus proga daugiausiai komplimentų buvo skirta būtent jai.

Nemėgsta girtis

G. Guzovijienė, baigusi mokslus Klaipėdos universitete, į Šakius atvyko dirbti 1985 metais. Būtent tada ir atgimė teatras Šakiuose. Iki tol ši veikla buvo nutrūkusi, nes Anapilin išėjo tuometinio teatro vadovė ir kultūros darbuotoja Salomėja Kuzmienė. Žinoma, naujai specialistei reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad ši veikla atsinaujintų. Pavyko. Po dešimties darbo metų G. Guzovijienės vadovaujamam teatrui buvo suteiktas Zanavykų teatro vardas. Dabar jau praėjo 25-eri, tačiau teatro vadovė nelinkusi girtis ar liaupsinti savo veiklos, pastatytų spektaklių. „Mes darome tai, kas mums patinka, o jei tai vertina ir žiūrovas - puiku“, – sako ji. Visgi teatras dalyvavęs įvairiuose konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, nominaciją ir premiją. Draugiškus santykius teatralai palaiko ne tik su vietiniais teatralais, bet ir bendrauja su kolegomis iš Kauno, Jurbarko, Birštono, Kalvarijos. Nors režisierė ateities planų neišdavė, tikėtina, kad vasarą jie išvyks ir į užsienį. Be to, teatralai yra ypač visuomeniški – jie dažnai savo inscenizacijomis ir gera nuotaika puošia įvairiausias šventes, renginius.
 
Tai kažkas ypatingo...

Ne kartą pokalbio metu Zanavykų teatro vadovė pabrėžė, kad jei ne žiūrovai ir ne teatro branduolys, jos statomi spektakliai būtų beverčiai. „Būna, kad nerandu trupėje žmogaus, kuris galėtų įkūnyti tam tikrą personažą, tuomet jo ieškau kažkur kitur, tačiau svarbiausia - išlikęs, nesikeičiantis ir stiprus branduolys. Juk teatras yra ta veikla, kuri reikalauja ypač daug laiko. Jei šiems žmonėms nepatiktų, ką jie daro, jie to ir nedarytų. Juk tai ne pagrindinis jų darbas, o tik laisvalaikis, hobis“, - apie savo teatralus kalbėjo režisierė. Ji su užsidegimu akyse pasakojo apie pasirengimus spektakliams, apie jaudulį prieš pasirodymus ir jų aptarinėjimą. G. Guzovijienė tiesiog tuo gyvena užkrėsdama savo aktorius mėgėjus ir net neįsivaizduoja, kad galėtų būti kažkaip kitaip. „Teatras man tai ir kvapas, kurį pajaučiau užlipus į sceną dar būdama mokinė. Tai kažkas ypatingo. Tai ir rūbai, kuriais vilki teatralai – kokia didelė jų skleidžiama dvasia, energija...“, - mintimis dalijosi pašnekovė. Tai, kad po spektaklių aktoriai kalba personažų frazėmis bei jas vartoja kasdieniame gyvenime taip pat įrodo, jog teatralai ypač susigyvenę su savo veikla. Galų gale, kaip pripažino režisierė, jie yra tiesiog šeima, gyvenanti savame pasaulyje. Ir jei dabar į sceną suliptų visi 25-mečio aktoriai, šios šeimos narių būtų apie 60. Deja, daugelis jų jau iškeliavę Amžinybėn, kai kurie dalyvavo ir jubiliejiniame renginyje.

Nesijaudini? - Nesi geras aktorius!

Nors daugelis dabartinių Zanavykų teatro aktorių scenoje ne vieneri metai, G. Guzovijienė sako, kad jaudulys lipant į sceną yra neišvengiamas ir natūralus dalykas. „Jei nėra jaudulio, nebus ir spektaklio. Aktorius taip pat nėra aktorius, jei jis nesijaudina“, - teigė specialistė. Per savo darbo laikotarpį ji pastatė ne vieną spektaklį, tačiau arčiausiai širdies – lietuvių dramaturgija. „Mes per daug nesigraibome šiuolaikiškų kūrinių, nes esame realistai, mėgstame klasiką ir tai, kas arčiau žmogaus“, - kalbėjo G. Guzovijienė. Tad ne išimtis ir paskutinysis pasirinkimas - pagal K. Sają pastatytas „Šventežeris“. Režisierė atskleidė, kad jai patinka ir rusų rašytojas Antonas Čechovas, kurio kūriniai suteikia daug vietos improvizacijai, vaizduotei, tačiau jos svajonė - pastatyti spektaklį pagal Viktoro Hugo romaną „Vargdieniai“. Nors kiekvienas spektaklis reikalauja daug jėgų ir ieškojimų, visgi jei kažkas jame nepavyksta, režisierė atsakomybę prisiima sau. „Jei žiūrovui buvo neįdomu ir kažkas nepavyko, vadinasi, aš nesugebėjau siužeto pasukti į kitą pusę, perteikti kitaip. Juk aktorius daro tai, ką liepiu - jis ir kūrėjas, ir kūrinys“, - teigė režisierė. Mielai ji sakė priimanti ir kritiką, į kurią atsižvelgdama stengiasi ateityje išvengti klaidų.

Reikalingi vieni kitiems

Jubiliejinio renginio proga žiūrovų teismui Zanavykų teatro aktoriai pristatė jau dvidešimtąjį savo spektaklį. Trijų veiksmų pjesėje „Šventežeris“ vaidino devyni teatro aktoriai: Rima Rauktienė, Edita Janušienė, Rasa Masteikienė, Bernardinas Petras Vainius, Aurelija Grinkevičienė, Edmundas Šneideris, Egidijus Lozoraitis, Aurelijus Marčiulionis ir Zita Sinkevičiūtė, žiūrovus įtraukę į kaimo gyvenimą, jo nūdieną. Aktoriai, išraiškingai piešdami sodrius kaimo vaizdinius, šmaikščiomis replikomis bei sąmoju nepaliko abejingų salėje.

Neišvardinsime visų, sveikinusių teatralus ir linkėjusių dar ilgų ir kūrybingų metų. Patys artistai, tardami padėkos žodžius režisierei pripažino, kad teatras jiems reikalingas lyg oras. Tai ir atgaiva sielai, saviraiškos forma ar tiesiog pabėgimas nuo kasdienio gyvenimo. Buvo netgi įvardinta, jog tai teatromanijos liga nuo kurios sunkiai pasveikstama. Ką gi, teatralams reikalingas teatras, o žiūrovams, kaip liudijo pilna salė, reikalingi jie, vis pristatantys naujus spektaklius. Kol jie vieni kitiems bus reikalingi, teatras Šakiuose tikrai gyvuos.

Comments are now closed for this entry

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos