Ema BILEVIČIŪTĖ

Jau daugiau nei savaitę Lietuvoje vieši nemažas būrys vokiečių ir kartu su aktyviu Šakių jaunimu dalyvauja projekte „Kūrybiškumas be sienų“. Užsieniečiai susipažino su mūsų šalies kultūra, papročiais, tradicijomis ir šiuo metu ruošiasi kelionei namo. Projekto įgyvendintojų teigimu, vokiečiai liko labai patenkinti svetingumu ir jau dabar kuria planus, kaip kitais metais sudominti atvyksiančius lietuvius.

Nuotr. Projekto dalyviai buvo maloniai nustebinti, turėdami galimybę prisiliesti prie mūsų krašto etnokultūros.

Projekte „Kūrybiškumas be sienų“ dalyvauja 24 jauni žmonės iš Lietuvos ir Vokietijos. Prieš savaitę atvykę į mūsų šalį dalyviai nekantravo savo svajones paversti kūrybiniais sumanymais. Tai suteikė galimybę jiems projektuoti savo profesinę ateitį ne tik Lietuvoje ar Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Šio projektinio sumanymo veikla skirta kultūros paveldui, etnokultūrinių tradicijų puoselėjimui bei tradicinių amatų perėmimui.

 
Kiekvieną dieną jaunimui buvo suplanuotas skirtingas užsiėmimų grafikas. Per daugiau nei savaitę projekto dalyviai aplankė Kauną, Rumšiškes, Rusnę, Zyplių dvarą, turėjo galimybę daugiau sužinoti apie audimą ir skrynučių gaminimą Zanavykų krašto muziejuje. Savaitės pradžioje vyko organizatorių surengtas tarpkultūrinis vakaras, kur abi komandos pristatė savo šalį ir kiekvienas dalyvis asmeniškai išreiškė savo pomėgius. Kitą dieną vyko paskaita apie kūrybiškumą, ją skaitė Meno mokyklos Dailės skyriaus vedėja Lolita Rūgytė. Čia jaunimas vykdė įvairias praktines užduotis, kurios bene labiausiai visiems patiko, nes kiekvienas galėjo realizuoti save. Atvykę į Zanavykų krašto muziejų projekto dalyviai piešė ant skrynučių, kurios yra mūsų kultūrinis paveldas. Iš pradžių jie viską perteikė popieriaus lape, o po to ant tikrų medinių skrynelių turėjo atkurti kiekvienam kraštui būdingus simbolius ir jų prasmę. „Kraičio skrynia būdinga mūsų etnokultūrai. Senovėje dukra kraudavo savo kraitį į skrynią ir kuo ji gražiau papuošta, kuo turtingesnė, tuo kiekvienai maloniau būdavo“,- pasakojo etnografė Rima Vasaitienė. Taip pat organizatoriai mielai supažindino su Šakių miestu. Aprodė naktinio klubo patalpas, miesto baseiną ir sporto centrą,  taip pat nusivedė į parduotuvės „Gulbelė“ kepyklėlę, kur jaunimas kepė bandeles.

Geriau susipažinę su mūsų kraštu užsieniečiai iš Šakių nuvyko į Rusnę. Kadangi projekto dalyviai atvyko iš Vokietijos, organizatoriai norėjo supažindinti juos su Mažąja Lietuva, kuri svarbi tiek vienai, tiek kitai šaliai. Kiekviena diena buvo savaip įdomi ir labai aktyvi, todėl vakarais dalyviai rašydavo dienoraštį apie praėjusią dieną. Kažkada ateityje bus smagu prisiminti Lietuvą, ką ten veikė ir kaip tuo metu jautėsi. Projekto organizatorių teigimu, visi vaikai yra labai aktyvūs: groja, dainuoja ir net žongliruoja, todėl visuomet sugalvoja, kaip praskaidrinti dieną.

Ši projekto idėja buvo aptarta Vokietijoje, dalyvaujant bendrame Vokietijos ir Lietuvos jaunimo reikalų koordinatorių renginyje. Organizatorių teigimu, projektas yra pritaikytas iniciatyviai ir šiuolaikiškai asmenybei, skatinantis kultūringo, pilietiškai aktyvaus – tai reiškia gebančio atstovauti savo šaliai, jauno žmogaus ugdymą. Projektą remia programa „Veiklus jaunimas“, kuri suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo galimybes bei finansines subsidijas jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą. Vokiečiai apie šį projektą atsiliepė labai gražiai: „Jaunimas Šakiuose labai kūrybingas, todėl nekantriai laukiame, kad jie atvyktų pas mus“. Tačiau visada yra kur pasitempti. Jų teigimu, lietuviai, kurie nežaidžia krepšinio, nedainuoja ir nepiešia, neturi kur tobulėti, o Vokietijoje yra daug atviros erdvės saviveiklai. Lietuvoje yra daugiau institucijų, kurios užima jaunimą, o Vokietijoje save realizuoti turi pats. Tačiau vokiečių delegacija buvo labai nustebinta, kad Lietuvoje jauni žmonės domisi savo etnokultūra ir jos neužmiršta, nes Vokietijoje jaunimas nebesidomi tokiais dalykais. Po apsilankymo mūsų kraštuose užsieniečiai laukia lietuvių Vokietijoje ir tikisi, jog ir jų programa taip pat nenuvils.

Projekto įgyvendintojai teigia, jog susiklostęs pilietinio ir tautinio ugdymo turinys, kurį neretai riboja įpročiai, vyraujanti neįprasminta nuostata, tai – etnokultūrinių tradicijų puoselėjimas. Būtina telkti savivaldybių specialistus, kurie pavedėtų jaunus žmones kasdieninių darbų išmanymo link, parodytų, sudomintų ir perduotų tuos darbus, o jauni žmonės juos perprastų, savitai įprasmintų ir suteiktų jiems naują kokybę. Todėl guvus jaunimas ir dalyvauja šiame projekte, gal tai padės apsispręsti ateityje, siekiant karjeros.