Aštuntoji Dvaro diena, vykusi praėjusį šeštadienį Gelgaudiškyje, – tai jau ne tik tradicija tapusi šventė, bet ir projektų „Gelgaudiškio dvaras – kultūros ir amatų centras“ bei „Gelgaudiškio dvaras - pakeliui į prisikėlimą“ įgyvendinimo dalis, kiekvienais metais pritraukianti vis daugiau ne tik pačių bendruomeniečių, bet ir svečių iš visos Lietuvos.

Nuotr. Per vasarą triūsę restauratoriai, praėjusį šeštadienį pirmą kartą Gelgaudiškio dvaro rūmų duris atvėrė plačiajai visuomenei.

Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ projektų vadybininkė Lina Uždravienė teigė, kad šioje Dvaro dienoje dalyvavo apie 350 žmonių. Iš tiesų, tai įspūdingas dalyvių skaičius – gelgaudiškiečiai moka linksmintis ir sugeba miestelio svečiams save parodyti. Išradingų dvaro rūmų pristatymų, teatralizuotų ekskursijų, amatų populiarinimo iš jų galėtų pasimokyti ne vienas Lietuvos miestas ar miestelis.

Be to, šventės metu dvaro oficinoje vyko net keletas įspūdingų ir tikrai vertų dėmesio parodų. Tai profesionalaus fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos atspindžiai“ -  žvilgsnis į architektūrinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą ir jos praeities įvykius menančias vietoves. Į Gelgaudiškį ji atkeliavo Užsienio reikalų ministerijos dėka.

 
Tapybos darbų parodoje „Gelgaudiškio dvaras dailininkų akimis“ buvo eksponuojami tarptautinių dailininkų plenerų „Kalbanti žemė“ dalyvių darbai. Buvo galima pasigrožėti profesionalių dailininkų Barbaros Kolejnik (Lenkija), Zbygniev Mierunsky (Lenkija), Audronės Vorevičienės, Lolitos Rūgytės, Ramūno Dagio drobėse ir ant šilko perteiktais Gelgaudiškio dvaro fragmentais.

Fotoparoda „Gelgaudiškio dvaro rūmų metamorfozės“, pasak L.Uždravienės, tai sustabdytos rūmų išorės kaitos akimirkos. Kol kas Gelgaudiškio kultūros centro darbuotojams pavyko rasti tik keletą prieškarinių šio pastato fotofragmentų, kaip atrodė rūmai senesniais laikais - niekas nežino. Didesnę parodos dalį sudaro rūmų konservavimo ir restauravimo laikotarpio nuotraukos. Šio renginio misija – žadinti jos lankytojui susidomėjimą atgimstančiu, vienu ryškiausių Panemunių regiono architektūrinių paminklų – buvusiu ir, tikėtina, būsimu šio krašto gyvybingumo bei kultūros židiniu.

Tautodailininko Albino Murausko mažųjų statulų paroda ir Kultūros centro „Amatų mokyklos 2011“ darbų paroda – pardavimas yra Gelgaudiškio kultūros centro įgyvendinamo projekto „Gelgaudiškio dvaras – kultūros ir amatų centras“ dalis. Viena pagrindinių jo veiklų – senųjų amatų gaivinimas, populiarinimas, kuriant dvaro amatų centro užuomazgas. Projekto metu siuvimo amatą išmanančios moterys moko merginas ir pačios siuva suvenyrinius krepšius su Gelgaudiškio simbolika, lininius maišelius arbatžolėms ir dovanoms. Ypač intensyviai ši veikla vyko jaunimo stovykloje birželio mėnesį. Dalyviai siuvo minėtus suvenyrus, rūbus teatralizuotos ekskursijos aktoriams, o taip pat mokėsi medždirbystės amato, gražino miestelį: sutvarkė ir medžio drožiniais papuošė senąsias dvaro kapines, renovavo parko tiltelį bei Kalno gatvėje esančius laiptus, rinko vaistažoles.

Šventės metu veikė Dvaro sūrinė, kurioje linksmai sukosi teatralizuotos ekskursijos personažė - baudžiauninkė Morta (Asta Žilaitienė), siūliusi paragauti savo ir Janinos Kriščiūnienės  gardžiųjų sūrių. Čia buvo galima nusipirkti ir Gelgaudiškio seniūno Vinco Dabravolskio bičių medaus, paskanauti Sauliaus Urbonavičiaus firminės giros.

Pramogų mėgėjai galėjo nusikelti į senuosius dvaro gyvavimo metus: pasivažinėti arkliu kinkyta bričkele, įsiamžinti fotografijose, pasipuošus tų laikų dvare vilkėtais rūbais, aplankyti ir apžiūrėti  naujam gyvenimui atgimstančius rūmus. Nemažai dalyvių susirinko į konferenciją „Atgimstanti dvarų kultūra“, kurios metu apie prikeltą Zyplių dvarą kalbėjo Lukšių seniūnas Vidas Cikana, Raudondvario dvaro atgimimo džiaugsmais ir rūpesčiais bei ten vykdomais projektais dalijosi Zigmas Kalesinskas, prisikeliančiu Gelgaudiškio dvaru džiaugėsi savivaldybės meras Juozas Bertašius,  Regioninės plėtros skyriaus vedėjas ir projekto „Gelgaudiškio dvaro sodybos kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ vadovas Vitas Girdauskas.

Konferencijai ir dvaro amatų pristatymui iškilmingumo suteikė Vilniaus medžioklės ragų klubas, propaguojantis senąją Lietuvos medžioklės kultūrą. Jie padovanojo įvairių medžioklės ragų melodijų, sugrotų prie oficinos, rūmų bokštelyje, konferencijų salėje, taip pat pristatė medžioklės kultūros tradicijas. Šventę vainikavo ir daugybę žmonių pritraukė Vilniaus kvarteto ir Merūno Vitulskio koncertas.