Šakių miesto choras jau realus tvarinys

sakiu_chorasGintarė MARTINAITIENĖ

Dar rugsėjo mėnesį spaudoje buvo galima išvysti skelbimus, kuriuose rajono dainininkai bei visi neabejingi dainai ir muzikai, buvo kviečiami prisijungti prie buriamo Šakių miesto choro. Šio choro debiutas jau įvyko ir chorvedžio Deivido Kerevičiaus galvoje ilgai brendusi mintis jau ne tik vizija.

Nuotr. Šakių miesto choras debiutavo per tradicinę vokalinių ansamblių ir solistų šventę „Zanavykų balsai“, šiais metais skirtą B. Grincevičiūtei.

Dar vasarą su marijampoliečiu Deividu Kerevičiumi kalbėjomės apie jo vadovaujamą Sintautų kultūros centro moterų vokalinį ansamblį „Mozaika“, minėjusį savo veiklos penkmetį. Tuomet vyriškis užsiminė, kad jo galvoje seniai kirba mintis suburti rimtą miesto chorą, galintį ir norintį atlikti lietuvių bei užsienio kompozitorių chorinės muzikos kūrinius. Galų gale, kaip tikino marijampolietis, kad per valstybines šventes gyvai ir taip, kaip priklauso, choristai atliktų „Tautišką giesmę“, kitą repertuarą. Juk Šakiuose gyvuoja ne vienas ansamblis, o choras yra tik Meno mokykloje.
 
Ilgai laukti neteko. Jau rugsėjo mėnesį spaudoje buvo galima rasti skelbimų, kuriuose buvo raginama burtis į chorą. Norinčiųjų atsirado. Šiuo metu chorui priklauso septyni vyrai ir apie 12 moterų, jų amžius nuo 16 iki 50 metų. Be to, kaip tikino D. Kerevičius, jo mintį labai palaikė ir Meno mokyklos mokytoja bei chormeisterė Ramunė Valaitienė. Tad taip ir prasidėjo susitikimai, repeticijos. Buvo ir tokių, kurie tiesiog „atsisijojo“, nes galbūt pasirodė per sunkus repertuaras ar tiesiog tai buvo ne tai, ko tikėjosi. Tai natūralu. „Jei būčiau netikėjęs, kad pavyks suburti, būčiau ir nepradėjęs“, - tikino entuziastingai nusiteikęs chorvedys.
Šiuo metu choristai repetuoja po du kartus per savaitę ir miestelėnai jau turėjo galimybę, išvysti puikų šio choro debiutą per Beatričės Grincevičiūtės 100-osioms gimimo metinėms skirtą ansamblių šventę. Publika choristus sutiko itin šiltai ir pats vadovas pripažįsta, kad pirmas blynas neprisvilo. „Rimtai dirbome ir visai neblogai pavyko. Kolektyvas tikrai gana aukšto lygio“, - vertino D. Kerevičius, pridurdamas, kad visgi geriausias vertintojas yra žiūrovas. Dabar choristai jau ruošiasi kitiems pasirodymams scenoje, renkasi bei repetuoja naujus kūrinius ir artimiausiu metu atlikėjus turėtume išvysti rajono renginiuose. Be to, jie planuoja dalyvauti ir festivaliuose, ir kitokiuose konkursuose, tačiau pirmiausiai reikia rimtai „susistyguoti“. Nors ir dabar D. Kerevičius nelinkęs parinkti pačių lengviausių kūrinių, ateityje jų galime tikėtis dar sudėtingesnių. Jei jau dirbti, tai dirbti rimtai, įsitikinęs vyriškis.

Ir dabar durys atviros visiems, norintiems prisijungti prie Šakių miesto choro. „Po mūsų debiuto prisijungė pora vyriškių, sulaukiau ir dviejų moterų skambučių, tad jeigu tik yra noro, prašom ieškoti mūsų“, - sakė vadovas, ragindamas burtis visus, neabejingus chorinei, rimtai muzikai.

Tad teiraujamės, galbūt mūsų miesto chorą išvysime ir televizijoje vis labiau populiarėjančiuose „Chorų karuose“ ar panašiuose projektuose? D. Kerevičius patikino, kad tai tik šou, o šakiečių choristų pirmiausiai laukia rimtas ir nuoseklus darbas. „Vizijos vizijomis, o kas gali nutikti ateityje, niekas nežino“, - pokalbio pabaigoje užsiminė marijampolietis.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.