baneris leidinys

griskabudzio_baznyciaGintarė MARTINAITIENĖ  
   
Gaisras Tytuvėnų bažnyčioje paskatino pasidomėti, ar saugus mūsų rajono kultūrinis paveldas – bažnyčios. Daugelis tvirtino, kad didesnių trūkumų dėl pagrindinės kaimo bažnyčių bėdos - elektros instaliacijos nėra, tačiau žymiausia rajone ir vienintelis išlikęs daugiakampės klasicistinės medinės bažnyčios Lietuvoje pavyzdys – Griškabūdžio bažnyčia, itin prastos būklės. Tuo jau domisi ir atsakingų institucijų pareigūnai.

Nuotr. Griškabūdžio bažnyčia – vienintelis medinės daugiakampės architektūros pavyzdys Lietuvoje, tačiau nėra nė kalbos net apie menkiausius saugumo reikalavimus joje. Tuo ypač susirūpinta po Tytuvėnų tragedijos.


Ypatingas objektas visiškai nesaugus

Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia - unikalus XVIII a. pabaigos medinės architektūros pavyzdys su vėlyvojo baroko stiliaus klasicizmo bruožais. Nors tokia išskirtinė bažnyčia yra vienintelė Lietuvoje, tačiau apie saugumą bažnyčioje net baisu kalbėti. Parapijos klebonas Sigitas Bitkauskas pripažino, kad šiuo metu sulaukė ypač didelio susirūpinimo dėl blogos elektros instaliacijos bažnyčioje, kitų problemų. „Vakar pusę dienos visi skambinėjo ir klausinėjo. Ir paveldas, ir paminklosauga dėl gaisrinių reikalavimų teiravosi, bet galiu pasakyti, kad elektros instaliacija labai bloga, gal dar nuo bažnyčios statymo laikų, nėra jokios signalizacijos“, - situaciją apžvelgė dvasininkas. Jis apgailestavo, kad toks ypatingas objektas yra visiškai neapsaugotas ir ramu tol, kol neįvyko kokia nelaimė. Pasak klebono, naktimis elektros kirtiklis išvis išjungiamas, tačiau ir tai nėra saugiausias sprendimas, nes jis yra lauke ir jį įjungti gali bet kas.
 
Kas turėtų ir galėtų kažką padaryti?

„Mes patys tikrai nieko nepadarysime, nes neturime tokių lėšų. Nei instaliacijos sutvarkysime, nei signalizacijos įrengsime. Ar įmanoma ką padaryti, kai sekmadienį per Šv. Mišias suaukoja 80 litų“, - teiravosi unikalios bažnyčios klebonas. Jis tikisi sulaukti savivaldybės ar Kultūros paveldo pagalbos, nes problemą spręsti būtina. Tai pripažino ir rajono Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, ir Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio vedėjas Algis Milius. Nors abu aiškino, kad problema didžiulė ir ją spręsti reikia neatidėliotinai, kaip tai padaryti, tiksliau, už kokias lėšas, kitas klausimas. Pašnekovai tikino, kad turto savininkas yra bažnyčia ir būtent ji, jų nuomone, pirmiausiai turėtų rūpintis ar inicijuoti tam tikrų darbų pradžią. „Taip tikrai negalima palikti, reikia žiūrėti. Antradienį važiuoju į Vilnių, į Kultūros paveldo departamentą ir šią problemą tikrai aptarsime. Ne aš priiminėju sprendimus, žiūrėsim, ką jie tuo klausimu pasakys. Bet čia labai svarbu ir savininko pozicija“, - teigė A. Milius. Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja kalbėjo, jog pirmiausiai reikėtų klebono iniciatyvos, gal bandyti kokį projektą įgyvendinti ir tokiu būdu pritraukti lėšų. „Savivaldybė įgyvendina daugybę projektų, finansinės galimybės ribotos, tačiau gal eitų kažkur kažką įtraukti, bet tie dalykai ilgai užtrunka, o čia reikia daryti nedelsiant, kad neįvyktų bėda“, - sakė A. Kasparevičienė. A. Milius pastebėjo, kad restauracijai lėšų pritraukti lengviau, nei priešgaisrinės sistemos sutvarkymui. „Lėšos labiau skiriamos restauravimui, konservavimui. Šiai bažnyčiai būtent departamentas skyrė lėšų projekto rengimui, stogo keitimui. Tikriausiai bus ir fasadas restauruojamas, o dėl priešgaisrinės apsaugos - sudėtingiau, tam reikėtų keliasdešimties tūkstančių litų“, - aiškino vedėjas. Tačiau ar nereikėtų visais įmanomais būdais ir kompleksiškai žvelgti į situaciją bei bandyti ją spręsti ne tuomet, kai jau nieko negalima padėti?

Nėra vertybių sąrašo?

Tačiau ne tik elektros instaliacija kelia rūpesčių. Bažnyčios viduje yra barokiniai altoriai, unikali sienų tapyba, ne viena kultūros vertybė, kuri turi būti inventorizuota ir įtraukta į Kultūros vertybių registrą. S. Bitkauskas net nežino, ar išvis yra toks sąrašas. „Reikia naujai visas vertybes inventorizuoti, nufotografuoti. Nežinau, ar dabar išvis toks sąrašas yra. Man atėjus į šią parapiją jo niekas neperdavė. Jį turėtų turėti paveldosauga, paminklosauga ir kurija“, - tikino klebonas.

Situacija gerėja

Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Gintaras Ščajevas, kalbėdamas apie elektros instaliaciją ir priešgaisrinę saugą bažnyčiose, tikino, kad pastaraisiais metais situacija gerėja. „Prieš kurį laiką ne vienoje bažnyčioje dar buvo ir pokario laikų laidai, apsukti medžiagine izoliacija. Problematiškiausios yra medinės bažnyčios, tačiau šiuo metu pagal galimybes daugelis iš lėto tvarkosi“, - komentavo specialistas.

Bėdų nekelia

Medinės Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonas Vytautas Sakavičius tikino, kad jo vadovaujamos parapijos bažnyčioje elektros instaliacija gana tvarkinga. „Praėjusį rudenį ugniagesiai tikrino ir jokių pastabų šiuo klausimu mums neturėjo“, - teigė dvasininkas. Kudirkos Naumiesčio parapijos klebonas ir Šakių dekanas Donatas Jasulaitis teigė dėl priešgaisrinių saugos reikalavimų taip pat su jokiomis problemomis nesusiduriantis. „Keturnaujienos koplyčioje viskas tvarkoje, nes neseniai statyta, Žvirgždaičiuose išvis naujai viskas daroma, o Kudirkos Naumiestyje, nors ir netobula, bet bėdų kol kas nėra. Galbūt visame dekanate daugiau visko pasitaiko“, - kalbėjo D. Jasulaitis.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos