baneris leidinys

vasario16Gintarė MARTINAITIENĖ

Vasario 16-oji rajone pasitikta gausybe renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Daugelyje miestelių ir seniūnijų iškilmingai keltos vėliavos, surengti minėjimai, teiktos nominacijos šviesuoliams. Šakiuose prie vandentiekio bokšto paminėtos Lietuvos trispalvės iškėlimo 60-osios metinės.

Nuotr. Pirmiausiai renginio dalyviai aplankė Šakių vandentiekio bokštą, kur prieš 60 metų gimnazistai iškėlė Trispalvę.

Iškilmės daugelyje seniūnijų prasidėjo Šv. Mišiomis. Šakiuose po jų procesija ėjo prie vandentiekio bokšto, kur buvo minimos 60-osios Trispalvės iškėlimo metinės. Galbūt belieka apgailestauti, kad tik maža dalis šakiečių, kurie nedalyvavo pamaldose, prisijungė prie minėjimų, o gal tik jiems ir rūpėjo valstybės atkūrimo diena? Na, gal dar tiems jaunosios kartos atstovams, kurie vedė minėjimą, atėjo su tėvais ar palaikė savo draugus...

Trispalvės iškėlimui – 60 metų

Kas be tavęs aš būčiau, Tėvyne? – prie vandentiekio bokšto retoriškai klausė susirinkęs jaunimas. Kas mes būtume, jei neturėtume savo kalbos, papročių, Trispalvės? Apie tai susimąstyti ragino renginį vedęs jaunimas. Kaip mes šiandien vertiname prieš 60 metų prie vandentiekio bokšto gimnazistų įvykdytą užmojį, galbūt avantiūrą, dabar jau tapusią istorija, iškelti virš bokšto Trispalvę. Tuomet grupelė jaunuolių nemąstė apie tykančius pavojus, nes juos vienijo bendras laisvės ir lietuvybės troškimas. Ilgai šiam žygiui rengusis gimnazistų grupelė1952 metų vasario 16-ąją savo sumanymą įvykdė ir virš vandentiekio bokšto iškėlė Lietuvos trispalvę.
 
Renginio metu prisiminimais dalijosi gyva akcijos dalyvė Danutė Baukytė. Ji pasakojo, kaip klasės draugai, ypač Vytautas Tirlikas ir Antanas Karalius, rengėsi žygiui, kaip apsižiūrėjo vandentiekio bokštą, atsispaudė rakto antspaudą, siuvo vėliavą ir žingsnių tikslumu skaičiavo savo maršrutą tikslo link. Nors keliu vaikštinėjo milicininkas, vaikinai savo sumanymo neatsisakė – nors spyna buvo pakeista ir raktas netiko, jie atsuktuvu ir replėmis įveikę užraktą pateko į vandentiekio bokštą, o vėliau, nors pirštai nuo šalčio kibte kibo prie stogo dangos, jie iškėlė vėliavą ir prilipino lapelius su užrašais, neva, pastatas užminuotas. „Greitai, bet atsargiai naikinome pėdsakus, pakeitėme apavą ir laiku, kaip ir po visų pasivaikščiojimų, grįžome namo. Naktis praėjo ramiai, o ryte išsivedė saugumas“, - draugo rašytą laiško ištrauką citavo D. Baukytė. Dabar iš jų grupelės gyvi likę penki, šeši drąsuoliai iškeliavę Anapilin.

60-ųjų vėliavos iškėlimo metinių proga kalbėjusi Kudirkos Naumiesčio jaunųjų šaulių kuopos vadovė Ingrida Rindzevičienė susirinkusiųjų teiravosi, ar tokią kartą, kokia esame dabar, norėtų matyti partizanai, politiniai tremtiniai ir kaliniai? Ar pateisinome kovojusių už laisvę lūkesčius? „Manau, kad ne, bet atsakykime į šiuos klausimus kiekvienas sau“, - ragino I. Rindzevičienė. Renginio metu į susirinkusiuosius eilėmis prabilo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Šakių skyriaus pirmininkas Arvydas Pyragas, sveikinimo žodžius išsakė rajono meras Juozas Bertašius, raginęs nenusigręžti nuo pamatinių vertybių – Tikėjimo, Vilties ir Meilės. Beje, šioje istorinėje vietoje Lietuvos himnas taip ir nebuvo sugiedotas. Jį jau gerokai sumažėjusi minia sugiedojo prie Šakių rotušės.

Kudirkos Naumiestyje - ne tik nominacijos

Rajone jau tapo tradicija, kad Lietuvos valstybės atkūrimo diena neapsieina tik vėliavų pakėlimu. Ne išimtis ir šie metai. Lukšiuose labiausiai nusipelniusiems buvo teikiamos „Žmogus yra didis nominacijos, Šakiuose kultūros šviesuoliams atiteko „Aitvaro“, o Kudirkos Naumiestyje „Varpo“ nominacijos. Džiugu, kad būtent tokią svarbią visai šaliai dieną galime pasidžiaugti ne tik valstybės atkūrimu, bet ir šalia esančių žmonių pasiekimais ir darbais.

Kudirkos Naumiestyje vykusioje „Varpo“ teikimo šventėje buvo įteiktos keturios nominacijos, o apie kiekvieną iš nominantų sukurtas jį pristatantis video siužetas. Nominacija už pasišventimą darbui, kūrybiškumą ir idėjas įteikta Julijai Sederevičienei, už kūrybiškumą ir iniciatyvą suburiant Panovių bendruomenę prasmingiems darbams –Bernardinui Petrui Vainiui, už motinišką rūpestį ir atsidavimą šeimynai bei Tarpučių bendruomenei – Genovaitei Dobilevičiūtei. Dar vienas apdovanojimas įteiktas žurnalistui, rašytojui, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos globėjui Algimantui Stanaičiui. Tačiau naumiestiečiai neapsiribojo tik nominacijomis. Renginio metu pristatytas filmas „Kudirkos Naumiestis. Vasaris. 2012“, kuris susilaukė ypač gero žiūrovų įvertinimo. Filme pateikti ne tik vaizdai, interviu, bet ir pakalbinti vaikai, pateiktas jų požiūris į gyvenamąją vietą. Prie filmo sukūrimo ne vieną dieną plušo režisierė Laima Mockevičienė, operatorius Vidas Augulis bei montažo režisierius Arūnas Janulaitis.

„Aitvarai“ – kultūros šviesuoliams

Simboliniai „Aitvarai“ šiais metais nutūpė vienuolikos kultūros šviesuolių ir nevyriausybinių organizacijų namuose. Gelgaudiškio bendruomenės centrui „Atgaiva“ apdovanojimas įteiktas už kultūros tradicijų puoselėjimą, Kauno zanavykų bendrijai, vadovaujamai Reginos Motienės „Aitvaras“ atiteko už veiklą, garsinančią zanavykų kraštą, Metų tautodailininke išrinkta Aida Plaušinaitienė, už ištikimybę teatrui apdovanota Rasa Masteikienė, už kultūros savanorystę - Violeta Simonavičienė, už leidybinės ir projektinės veiklos organizavimą - Lina Uždravienė, už jaunimo kūrybinių iniciatyvų puoselėjimą - Lukšių Vinco Grybo gimnazijos bendruomenė, už gimtosios kalbos puoselėjimą - Marija Puodžiukaitienė, už bendruomenės telkimą kultūrinei veiklai – Asta Grigaitienė, už literatūrinį bendradarbiavimą - Birutė Danielienė. Metų kultūros rėmėjais išrinkti - Ineta ir Ramūnas Kaunai. Metų kultūros premija įteikta kraštiečiui Antanui Andrijonui, apie kurį esame rašę anksčiau. Renginio pradžioje išskirtinio dėmesio susilaukė „Aukso paukštės“ apdovanojimas, kuris šiais metais, kaip jau esame informavę, atiteko Šakių „Varpo” dramos studijai, vadovaujamai Vilijos Meškaitienės.

Lukšiuose – „Ne tas yra didis“

Tradiciškai nominacijų teikimo šventę organizuoja ir lukšiečiai. Jie šiais metais „Ne tas yra didis“ nominacijas įteikė septyniems nominantams. Vladas Kuzinas apdovanotas už Lietuvos vardo tūkstantmečio įamžinimą didingame monumente „Vartai į antrąjį Lietuvos vardo tūkstantmetį“ Lukšių miestelyje. Rimai Bendorienei apdovanojimas atiteko už pilietiškumą Lukšių bendruomenėje, už organizacinį darbą Lukšių Šv.Juozapo parapijos pastoracinėje taryboje, už aktyvią visuomeninę veiklą Lukšių moterų bei Lukšių sporto klubuose. Inesai Bagdanavičienei nominacija įteikta už muzikinę veiklą su jaunimu, už aktyvų dalyvavimą Lukšių kultūriniuose renginiuose bei „Zyplių dvaro“ kapeloje. Tautodailininkas Rigimantas Stanaitis apdovanotas už būdingiausių mūsų krašto tautodailės tradicijų, amatų išsaugojimą ir perdavimą, aktyvią veiklą bendruomenėje „Tėviškė“ ir tautodailininkų bendrijoje „Dailius“, Vaidas Miščikas - už aukštus sportinius pasiekimus, garsinant Lukšių miestelio vardą, Romualdas Guzovijus - už nuoširdžią ilgametę muzikinę veiklą Lukšių kultūros centro kapelose, Lukšių V.Grybo gimnazija - už sėkmingą tarptautinio projekto įgyvendinimą „Kartu į ateitį. Vartai į Baltijos šalis“.

Sintautiškiai Lietuvos valstybės atkūrimo dieną jau antri metai mini ne teikdami nominacijas, o Beržynų pagrindinėje mokykloje surengdami rajoninę liaudiškų šokių šventę „Saulės vartai“. Joje šiais metais dalyvavo devyni šokių kolektyvai.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos