baneris leidinys

joninesGilią istoriją menantis Sudargas Joninių naktį pasitiko ant aukščiausios Zanavykų krašto kalvos, kurią supa piliakalniai. Ne veltui ši istorinė šventė pavadinta „Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai“, nes kiekvienas čia atėjęs atsiduria kitokiame – suteikiančiame ramumo, atsipalaidavimo, tyro oro pasaulyje. Rodos, tereikia tik atsidusti ir pasiduoti supančios paslaptingos gamtos žavesiui.

Nuotr. Joninių tradicijas prisiminė ne tik folkloro ansambliai, bet ir žiūrovai.

Istorinis paminėjimas

Miestelio centre prasidėjo pirmoji šventės dalis – tai pilies sudeginimo 695 ir miesto teisių Sudargui suteikimo 220 metų sukakčių paminėjimas. Kaip byloja istorija, Sudargas kadaise buvo vienas svarbiausių gynybos centrų, saugojusių kelią į Lietuvą. Čia stovėjo ir pilis, kurią 1317 m. sudegino kryžiuočiai. XVIII a. pradžioje Sudargui buvo suteiktos miesto teisės – leista turėti turgų, rengti du prekymečius. Šiuos istorinius paminėjimus muzika ir šokiais palydėjo svečiai iš Jurbarko – pučiamųjų orkestras ,,Sodeikietis“ ir merginų šiuolaikinio šokio studija „Šypsena“.
 
Amatai ir radiniai

Žiūrovams susirinkus į evangelikų-liuteronų bažnyčią, kurioje vyko Julijos Macijauskienės karpinių paroda, apie Sudargo piliakalnių archeologinius tyrinėjimus pasakojo archeologė Simona Širvydaitė. Kaip sakė  Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, bažnytinėj erdvėj karpiniai puikiai atrodo, visa tai − kaip šventa paroda. J. Macijauskienė pasakojo, kad karpyti pradėjo tada, kai jai nebereikėjo laikrodžių, kai atsirado daug laisvo laiko. Karpymą ji vadina poilsiu, esą atsisėdi, pasiduodi nuotaikai, jausmams, išgyvenimams. „Pradedi karpyti vienaip, o paskui žiūri, kad jau sugalvojai kitaip“, − pasakojo karpinių meistrė. Autorė karpo įvairiom temom – tėviškės, sodo, Velykų. Kaip sako pati J. Macijauskienė, ji savo karpinius kažkam paskiria, jie nėra tiesiog padaromi ir padedami. „Du karpinius paskyriau prisikėlimo šventei – Velykoms, kitą karpinį, kuriame pavaizduota muzika, vandens lašas, skyriau jaunai šeimai“, – skirstydama savo darbus pasakojo Julija. Tie, kurie dar nėra matę nuostabiai gražių karpinių, galės juos pamatyti dar vienoje parodoje, kurią tikisi surengti darbų autorė.

Archeologė Simona Širvydaitė susirinkusiesiems pristatė Sudargo piliakalnių kasinėjimų rezultatus, kurie dar niekur nėra skelbti ir aprašyti. Keturių archeologų grupė iškastame kultūriniame sluoksnyje rado keletą dirbinių, kurie liudija, kad būtent šioje vietoje tam tikru laikotarpiu gyveno žmonės. Yra numatytas penkiasdešimties kvadratinių metrų ploto žemės kasimas, taip pat 3000 žvalgomųjų archeologinių tyrimų, kurie dar nėra baigti. „Dar tariamasi dėl vienos aikštės – ar ji bus tiriama ar ne, bet tai jau priklauso nuo vadovų. O jei bus tiriama, tai galbūt liepos mėnesį“, − aiškino jaunoji archeologė. Visus kasinėjimus ir tyrimus finansuoja Šakių rajono savivaldybė.

Gyvos tradicijos

Vėliau dvasingumu ir senosiomis Joninių tradicijomis apglėbė folkloro ansambliai „Lankupa“, „Santaka“, „Šakija“, „Vaiguva“ ir „Šilupė“. Buvo gražu žiūrėti į tautiniais rūbais pasipuošusius ne tik vyresnio, bet ir jaunesnio amžiaus šventės dalyvius, kurie kildami į piliakalnį dainuodami skynė gėles, pynė vainikus, o užlipę – šlakstė vandeniu ne tik save, bet ir aplinkinius. Vėliau buvo žaidžiami įvairūs žaidimai, dainuojamos dainos, mokomasi šokti. Į šią veiklą įsitraukė ir žiūrovai.

Vakarą vainikavo liaudiškų kapelų muzika, kuri pritraukė daug vyresniojo amžiaus žiūrovų ir šokėjų. Vėliau vyresniuosius keitė jaunimas, neabejingas grupei ,,Thundertale“.

Sandra Juškaitė

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos