A.Vorevičienė: „Meilė yra didžiausias gyvenimo prieskonis...“

vorevicieneAsta GVILDIENĖ
 
Kovo 8 dieną Šakių rotušės fojė buvo atidaryta unikali pedagogės, menininkės Audronės Vorevičienės tapybos ant dvigubo šilko darbų paroda „Meilė, gėlės ir kvapai...“ Šį kartą meno mylėtojus ji pakvietė į prieskoninių augalų pasaulį, pilną aromatų, kvapų ir skonių, kuriais persismelkęs visų mūsų gyvenimas.
 
Nuotr. A.Vorevičienei parodos temą šįsyk pakuždėjo ant palangės augančios vyro dovanotos žolelės ir prieskoniniai augalai.
 
Pasak A.Vorevičienės, temą parodai šįsyk pakuždėjo ant palangės augančios vyro dovanotos žolelės ir prieskoniniai augalai. „Kadangi namuose kasdien tenka suktis virtuvėje ir gaminti maistą, žinau, kad jie ne tik paskanina maistą, bet ir suteikia jam savitą skonį bei aromatą, - kalbėjo menininkė. -  O koks maisto gaminimas be meilės? Prieskoninės žolelės turi ir gydomųjų savybių, ir sužadina jausmus.“ Ne veltui sakoma, kad kelias į vyro širdį eina per jo skrandį. Švieži lapeliai ne tik žadina apetitą, gerina virškinimą ar stiprina imunitetą, bet ir pakelia nuotaiką, suteikia žvalumo, skaidrina mintis. Gamta yra unikali, tad ne tik indiški prieskoniai, bet ir lietuviški krapai, petražolės, kmynai  taip pat yra puikios gydomosios žolelės. Tik apsidairykime aplinkui - mūsų sveikata yra visai šalia, tereikia tik žinių ir galime būti sveikesni be vaistų. Tai suprato parodos „Meilė, gėlės ir kvapai...“ lankytojai, prie kiekvieno nutapyto prieskoninio augalo ar gydomosios žolelės paveikslo radę jų poveikio ir gydomųjų savybių aprašymą.

Nesvarbu, ar tai krapai, gerinantys virškinimą, ar kvapnusis bazilikas - prancūzams - karališka žolė, italams – meilės ženklas, o indams – šventa žolė, ar paprastoji jonažolė, dar vadinama vaistu nuo 99 ligų, ar aitriosios paprikos, turinčios stiprų šildomąjį poveikį, viskas menininkės šilko paveiksluose nepaprastai natūralu ir tikroviška. Turėdama jau net dešimties metų tapymo ant šilko patirtį, ji sukūrė net savitą tapybos būdą – unikalius meno kūrinius ant dvigubo šilko. Eksponuojamų paveikslų technologija gan neįprasta ir reikalaujanti didelio kruopštumo bei kūrybingumo. Mat norint išgauti tikrovišką paveikslo vaizdą, viename darbe yra nutapyti du paveikslai. Jie vienas ant kito sudėti taip, kad būtų pasiektas unikalus rezultatas – paveikslo vaizdas tarsi susidvejina, vaizduojamos gėlės tarsi viena iš kitos išplaukia. Taip dar labiau pabrėžiamas ir atskleidžiamas kiekvieno augalo savitumas, tikroviškumas, neįprastumas. Parodos pristatymo metu savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė netgi pasiūlė jį A.Vorevičienei užpatentuoti, kad nepasisavintų kiti ant šilko tapantys dailininkai. Tačiau menininkė teigė apie tai negalvojanti.  

Meno mylėtojai ir A.Vorevičienės tapybos darbų ant dvigubo šilko gerbėjai, draugai, kaimynai ir patys artimiausi žmonės pastebėjo, kad  naujosios parodos paveikslai itin moteriški, skleidžiantys jaukumą ir šilumą. Jie ypač tinka Moters dienos progai, kuri buvo švenčiama būtent parodos atidarymo dieną. Viskas čia taip dera – ir jausmai, ir gėlės, ir kvapai, kuriais buvo persmelkta visa fojė erdvė. „Žolelės ir prieskoniai yra mūsų fantazijos įkvėpimas ir pojūčių šaltinis, - teigė pati darbų autorė. – Jie kviečia mus į atradimų kelionę – į šalis, kuriose galbūt niekada nebuvome. Į aromatų, malonių kvapų ir skonių pilną pasaulį. Leiskite būti įkvepiami tikrovės... Meilė yra didžiausias gyvenimo prieskonis...“

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.